RAMYBĖ IŠLAISVINA

Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip Aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Te­nebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi! (Jn 14, 27)

Knygoje „Kelias pas Kristų“ išsakyta labai svarbi mintis: „Kai Šventoji Dvasia pažadina jūsų sąžinę, jūs išvystate nuodėmės pražūtingumą, jos griaunančią jėgą, sielvartą, kurį ji suteikia. Jūs žvelgiate į ją su pasibjaurėjimu. Jūs jaučiate, jog nuodėmė ats­kyrė jus nuo Dievo ir pavergė. [Atkreipkime dėmesį, kad čia kalbama apie žmogų, kuris pakliuvo į blogio pinkles ir tai supranta.] Juo daugiau kovojate su ja, juo labiau suprantate savo bejėgiš­kumą“ (51 p.). Ar čia kalbama apie pagonį arba Dievo priešą, ar apie žmogų, kuris nori gyventi teisų gyvenimą? „Jūsų ketinimai netyri, širdis – sutepta. Jūs matote, kad jūsų gyvenimas yra egoistiškas ir nuodėmingas. Jūs trokštate atleidimo, tyrumo, laisvės. Ką jums daryti, kad sutartumėte su Dievu ir taptumėte panašūs į Jį?“ (ten pat) Jeigu aš teisingai supratau, čia aprašytas gyveni­mas besiblaškančio žmogaus, kuris puola, pralaimi ir nusivilia. Ką galite daryti, kad susitaikytumėte su Dievu? Skaitydami toliau jūs rasite atsakymą į šį klausimą.

Žinote, kokio atsakymo aš tikėjausi? Aš norėjau išgirsti, kad jums dar reikia truputį padirbėti, kad jums reikia būti ryžtinges­niems, nuoširdesniems, labiau pasišventusiems, atidžiau tyrinėti Bibliją ir stropiau melstis bei dirbti kitų labui. Bet užuot davus tokį atsakymą Biblija sako, kad mums būtina turėti vidinę ramybę. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog tai klaida, juk visi žinome, kad neįmanoma turėti ramybę šiame neramiame pasaulyje. Norint turėti ra­mybę, reikia pirmiau sutvarkyti savo gyvenimą, ar ne taip? Tačiau Biblija taip nesako. Ji nesako, kad dvasinė ramybė ateina laimėjus, o teigia, kad laimime kaip tik tada, kai turime vidinę ramybę. Tai didžiausias išgelbėjimo per tikėjimą tiesos apreiškimas.

Profesionalai psichologai puikiai žino, kad vaikas augdamas gali liautis daręs anksčiau darytas klaidas ir atsikratyti trūkumų tik tada, kai žino, jog jį myli ir vertina nepaisant visų jo išdaigų. Žmo­gus neatsikratys savo nuodėmių ir trūkumų, jeigu jį atstumia. Kai suvokiate, kad Dievas jus priima ir myli, imate tarsi augti, ir jūsų gyvenimas ima keistis. Šita vidinė ramybė jus išlaisvina.

Morisas L.Vendenas