Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus. Dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane (Gal 2, 20).
Kadangi mes iš prigimties esame nusidėjėliai, o be bendravimo su Kristumi negali būti tikrojo teisumo, mums lieka tik viena: kad taptume teisumo medžiais, pasodintais Viešpaties, turime priimti Jo malonę bei atleidimą, turime nuolat su Juo bendrauti. „Nusidėjėlis tik Viešpatyje Dieve gali rasti viltį ir teisumą. Niekas negali būti teisus, jei netiki Dievą ir artimai su Juo nebendrauja“ (Testimonies to Ministers (Liudijimai tarnautojams), p. 367).
Nuodėmė – ne blogi darbai, o atskirtas nuo Kristaus gyvenimas, nesvarbu, ar jis geras, ar blogas. Jei mes gyvename toli nuo Kristaus, jei nebebūname su Juo, visi mūsų poelgiai, – tiek geri, tiek blogi, – yra sąlygoti mūsų egoizmo.
Kadangi iš prigimties esame nusidėjėliai, tai savo jėgomis nebegalime duoti paklusnumo vaisių. Siekdami savo jėgomis gyventi kaip tikri krikščionys, tegalime duoti erškėčius ir dagius. Jei mums atrodo, kad krikščioniškojo gyvenimo esmė yra poelgiai, kuriuos mato kiti, tai visa, ką darome, bus netobula.
Dabar turime atsakyti į esminį klausimą: kas mūsų krikščioniškame gyvenime veikia: mes ar mumyse gyvenantis Kristus? Biblijoje aiškiai sakoma, kad Kristus nori gyventi mumyse, mumyse veikti, Jis iš savo palankumo skatina jus ir trokšti, ir veikti (Fil 2, 13). Kristus nori per mūsų tikėjimą gyventi mūsų širdyse (žr. Ef 3, 17).
Jei mes priklausome nuo mūsų paklusnumo, tai niekada nieko, išskyrus paklusnumą, ir negalime tikėtis. Bet jei mumyse gyvena Kristus, tai visa, ką Jis mumyse daro, yra tobula. Kai Jis mumyse gyvena ir mus kontroliuoja, mūsų paklusnumas Dievui yra tobulas. Už savo paklusnumą turime būti dėkingi mumyse gyvenančiam Kristui.
Teisusis gyvens tikėjimu. Jei tie, kuriems atleista, Kristaus teisumo dėka tiki Jėzų ir tuo tikėjimu gyvena, tai jie gali Jam paklusti. Jei mes tikėjimo Kristumi dėka kasdien gyvename krikščionišką gyvenimą, jei Kristus gyvena mumyse, tai mes iš tikrųjų galime tapti paklusnūs.
Morisas L.Vendenas
