Pati svarbiausia tiesa, kurią adventistai nori pasidalinti su kitais, yra pasitikėjimas maloningu ir patikimu Biblijos Dievu. Adventistai tiki Dievą kaip Kūrėją, Išgelbėtoją, bet daugiausia kaip draugą ir Viešpatį; jie tiki Dievą, kuris labai aukštai vertina Savo kūrinių laisvę ir siūlo išgelbėjimą dabar bei amžiną gyvenimą artimoje ateityje.
Septintosios dienos adventistai yra labiausiai paplitusi protestantiška denominacija. Nors bažnycios lopšys yra Šiaures Amerika, tačiau joje gyvena tik dešimt procentų jos narių. Pietų Amerika, Centrinė Amerika, Afrika ir Ramiojo vandenyno salos, kiekviena iš jų atskirai turi daugiau adventistų nei bažnyčia Šiaurės Amerikoje. Dar daugiau, adventizmas greitai auga. Didžiąją amžiaus dalį pasaulinis augimo vidurkis svyravo tarp penkių ir septynių procentų. Žinoma, buvo įvairių svyravimų, tačiau jie nebuvo esminiai. Adventizmo augimo priežastimi tapo, su keleta išimčių, asmeninio atsivertimo procesas, o ne masiniai žmoniu antplūdžiai į bažnyčią.
Adventistų publikacijos nuolatos padeda žmonėms nepamiršti bažnyčios pasaulinio darbo. Mastymas ir planavimas visada yra globalus. Dažniausiai, kiekvieną savaite nariams kartu susirenkant į Sabatos mokyklą (tai labai panasu į Sekmadieninę mokyklą, tik joje lankosi suaugusieji ir vaikai) jie klausosi ‘misijos’ istorijų, naujienų ir supažindinami su įvairiose šalyse vykstančio darbo reikmėmis.
Adventistai dosniai aukoja, palaikydami bažnyčios pasaulinį tarnavimą. Bažnyčia skatina žmones aukoti dešimtinę; apie pusę jos narių į iždą suneša dešimtąją savo pajamų dalį. Jie taip pat aukoja papildomas aukas vietiniams projektams bei konkretiems projektams, rengiamiems kitose šalyse.
Daugelis adventistų patys dalyvauja pasaulinės misijos projektuose. Bažnyčia ir toliau siunčia daug misionierių, nors vietinėms bendruomenėms augant, jų darbo profilis šiek tiek pasikeitė. Šimtai jaunų žmonių kiekvienais metais savanoriškai pašvenčia vienerius metus, kad dalyvautų studentų misionierių programoje. Mažiau laiko besitęsiantiems projektams mielai padeda pensijinio amžiaus adventistai.
Adventistų savęs suvokimą padėjo suformuoti tokios Rašto vietos, kaip Mato 28, 19.20 ir Mato 24, 14. Adventistai džiaugiasi, kai bažnyčiai vis labiau ir labiau augant jie mato regėjimo, užrašyto Apreiškimų 14,6.7 išsipildymą, kur visos tautos, gentys, kalbos ir žmonės yra tos pačios Evangelijos suvienijami.
Pati svarbiausia tiesa, kurią adventistai nori pasidalinti su kitais, yra pasitikėjimas maloningu ir patikimu Biblijos Dievu. Adventistai tiki Dievą kaip Kūrėją, Išgelbėtoją, bet daugiausia kaip draugą ir Viešpatį; jie tiki Dievą, kuris labai aukštai vertina Savo kūrinių laisvę ir siūlo išgelbėjimą dabar bei amžiną gyvenimą artimoje ateityje.
Todėl adventistai teikia labai didelę reikšmę skirtingiems žmogaus laisvės ir atsakomybės aspektams, įskaitant:
- religinę laisvę ir žmogaus teises,
- humanitarinę pagalbą ir vystymąsį,
- geresnį gyvenimo būdą,
- sveikatą ir gerą savijautą,
- mokymą ir asmeninį augimą,
- socialinę veiklą ir gyventojų įtraukimą į veiklą.
Adventistai savo ištikimybę šioms vertybėms parodo tikejimu Dievu, kuris labai artimai rūpinasi kiekvienu žemės gyventoju ir bažnyčios įsipareigojimu padėti žmonėms tapti geresniais.
