Taigi viskas priklauso ne nuo to, kuris trokšta ar kuris bėga, bet nuo pasigailinčiojo Dievo (Rom 9, 16)
Norint suprasti krikščioniškojo gyvenimo principus itin svarbu suvokti, kokį vaidmenį atlieka žmogaus valia jo šventėjimo procese. Mes dažnai įspėjami, kad nuolat būsime pavojuje, kol teisingai nesuprasime valios vaidmens krikščioniškajame gyvenime. Jei teisingai tai suprastume, tai mūsų gyvenimas visiškai pasikeistų (Testimonies (Liudijimai, 5 t., p. 513; Kelias pas Kristų, 47 p.).
Kyla klausimas, ar šventėjama tik per tikėjimą, ar turima omenyje tikėjimo ir darbų derinys. Mes dar kalbėsime apie dieviškosios jėgos ir žmogiškųjų pastangų kombinaciją. Daugumai žmonių, tikinčių, kad išteisinama per tikėjimą, sunku galutinai atsisakyti minties, kuri teigia, kad šventėjimo procese mes patys galime kai ką padaryti siekdami savo išgelbėjimo. Jie mano, kad yra pavojinga atsisakyti minties sakančios, kad krikščioniškasis gyvenimas vyksta suderinus tikėjimą su darbais. „Trečiojo angelo žinia nebus suprasta. Žmonės, atsisakę gyventi nuolat augančioje šios žinios šlovėje, šviesą, kuri apšvies žemę, pavadins klaidinga. Veikiant šiai Dievo jėgai, Jo šlove apšviečiančiai žemę, dėl savo aklumo jie įžvelgs tariamą pavojų, kažką bauginančio ir nutars tam priešintis“ (Selected Messages (Rinktinės žinios), t. 1, p. 372.).
Jeigu mes nesuprantame, kaip teisingai panaudoti savo valią, akivaizdu, kad ja naudosimės neteisingai. Tai ir yra problemos esmė. Čia slypi pavojus. Jei mes nukreipsime savo pastangas ir valios jėgą tam, kad siektume neįmanomo, galiausiai pralaimėsime. Jei nesuprasime teisingai, kaip mūsų krikščioniškame gyvenime tarpusavyje veikia mūsų valia bei žmogiškosios pastangos, velniui pavyks mus suklaidinti ir nutraukti mūsų tarpusavio ryšius su Dievu. Mes prarasime pasitikėjimą, kurį įsigijome pirmą kartą priimdami Kristų, kadangi nesuprasime, jog jį galima išsaugoti tik nukreipiant dėmesį nuo savęs ir žvelgiant į Jėzų. Tikrasis tikėjimas bei pasitikėjimas Jo nuopelnais yra vienintelė mūsų viltis tiek krikščioniškojo gyvenimo pradžioje, tiek ir vėliau.
Morisas L.Vendenas
