Tačiau visa mes lengvai nugalime per Tą, kuris mus pamilo (Rom 8, 37).
Kai mes kalbame apie paklusnumą tikėjimu, neturime omenyje gyvenimo, kuris nereikalauja jokių pastangų. Mes kalbame apie pastangas, kurios yra tarsi natūralios, o ne priverstinės. Sergėkitės religijos, kuri sėdi, laukia ir nieko neveikia. Buvo tokia žmonių grupė, kuri vadinosi „Kvaitistais“ ir kuri kaip tik taip elgėsi. Jie laukė, kad Dievas už juos viską padarytų. Tačiau yra kai kas, ko Dievas už mus padaryti negali. Jis negali už mus atsiliepti į savo paties kvietimą. Mes turime atsiliepti patys. Čia ir turėtų pasireikšti mūsų bendradarbiavimas su Juo.
Kai kurie iš mūsų manė, kad didesnę savo gyvenimo dalį mes, sukandę dantis, turime kovoti su nuodėme ir kad kada nors vėliau, mūsų krikščioniškosios kelionės pabaigoje, prieš mirtį, mūsų pastangos galų gale bus apdovanotos ir daugiau nuodėmė mūsų netrikdys. Tačiau geroji žinia yra ta, kad visiška pergalė įmanoma jau dabar.
Kai buvau paauglys, galvojau, kad būdamas dvidešimties metų aš galėsiu pasiekti tokią pergalę. Kai buvau dvidešimties, nusprendžiau, kad ją pasieksiu, kai sulauksiu trisdešimties. Tačiau ir būdamas trisdešimties aš buvau labai toli nuo jos. Tada aš tai nukėliau ligi keturiasdešimties metų. Nenorėčiau sakyti, kiek dabartiniu mano supratimu man prireiks laiko jai pasiekti. Tačiau argi būtina laukti, kad taptume nauju kūriniu Kristuje? Argi mes turime laukti, kol būsime tokie seni, jog jau negalėsime nusidėti, net jei ir to norėtume, todėl, kad būsime per daug silpni? Nejaugi mes tikime, kad teisumą galima įgyti tik senatvėje?
Mano senelis ir senelė sakydavo, kad jie dar laukia to laiko, kai viskas pasikeis. Amžius negali nustatyti, ar esate naujas kūrinys Kristuje, ar ne. Gyvenimas Kristuje nustato skirtumą tarp senų ir naujų kūrinių. Bet yra didžiulis jeigu – jeigu kas yra Kristuje.
Jeigu esame Kristuje, jeigu bendraujame su Juo, esame naujas kūrinys. Tačiau, jei mes nutraukiame ryšius su Kristumi bei savo problemas mėginame išspręsti patys, tai kovoje su šėtonu mes pralaimime, puolame ir tampame nugalėtais. Gyventi Kristuje tai privilegija kiekvienam iš mūsų, kuria galima naudotis tol, kol esame priklausomi nuo Kristaus jėgos.
Morisas L.Vendenas
