Tada jis tarė: „Neik arčiau! Nusiauk apavą, nes vieta, kurioje stovi, yra šventa žemė!“ (Iš 3, 5)
Mozė keturiasdešimt metų dykumoje ganė avis, kurios nepriklausė jam, bet priklausė jo uošviui. Sykį, eidamas smėlėta dykuma, Mozė pamatė liepsnojantį krūmą. Jis priėjo prie krūmo, kad geriau jį apžiūrėtų. Viešpats prabilo iš degančio krūmo sakydamas: „Neik arčiau! Nusiauk apavą, nes vieta, kurioje stovi, yra šventa žemė!“ (Iš 3, 5)
Kas būtent padarė tą vietą aplink degantį krūmą šventa? Žinoma, jūs pasakysite, kad Dievo Artumas. O ar Dievas nebuvo su Moze tuo metu, kai jis su kaimenėmis keliavo per smėlėtą dykumą? Koks gi skirtumas? Tą akimirką Mozė suvokė ypatingą Dievo Artumą.
Jėzus atėjo į šią žemę ir joje gyveno tik trisdešimt tris su puse metų. Trisdešimt metų Jis praleido staliaus dirbtuvėse. Pranašystės Dvasia sako, kad staliaus dirbtuvėse Jis tarnavo Dievui taip pat uoliai, kaip ir tris su puse metų veikdamas viešai (Su meile iš Dangaus, 59 p.). Dirbdamas staliumi, Jėzus suprato, kad Dievas buvo su Juo ir Jo dirbtuvės Jam buvo šventa vieta.
Todėl šiandien mes visi galime pasiekti, kad ta vieta, kurioje mes dirbame ir gyvename, būtų šventa, jei tik suvoksime, kad ten su mumis yra Dievas. Mums nebūtina vykti melstis į kažkokią šventovę ar užkopti į šventąjį kalną, kad ten pajustume Viešpaties Artumą. Jis visada yra su mumis, ir jei mes suvokiame Jo Artumą, tuomet vieta, kurioje stovime, tampa šventa. Nesvarbu, kas jūs esate: piemuo, įmonės savininkas, namų šeimininkė ar pardavėjas. Nesvarbu, ar jūs dirbate toli dykumoje (Iš 3, 1), kaip Mozė, ar dideliame mieste. Darbo vieta ar jūsų namai gali tapti jums šventa vieta, jeigu suvoksite, kad ten su jumis visada būna Viešpats.
Pamokslas apie Kristų yra būtinas ne tik sabatos dieną. Liudijimas – tai greičiau krikščionies gyvenimo būdas. Todėl plačiausias jūsų skelbimo laukas yra ta vieta, kur jūs dirbate, kadangi ten praleidžiate didžiausią savo laiko dalį. Jei savo darbo vietą pašvęsite Viešpačiui, kad ji būtų šventa, tai Jis ten ir bus.
Morisas L.Vendenas
