Juk kaip aš galiu grįžti pas savo tėvą, jei jauniausiojo nėra su manimi? Negalėčiau pakelti, matydamas savo tėvo kančią (Pradžios 44, 34).
„Juk kaip aš galiu grįžti pas savo tėvą, jei jauniausiojo nėra su manimi.“ Tokiais žodžiais Judas maldavo Juozapą paleisti jaunesnįjį brolį Benjaminą. O juk būtent Judas davė mintį parduoti Juozapą į vergiją. Taip pat Judas dalyvavo papjaunant avį, kad jos krauju išteptų Juozapo drabužį ir pasakytų savo tėvui, kad jo mylimasis sūnus buvo sudraskytas laukinių žvėrių. Tačiau dabar jis maldauja Egipto valdovo dėl kito savo brolio gyvybės ir trokšta pats pasilikti kalėjime vietoje jo. Man patinka, kad Judas pasikeitė.
Anksčiau Judo nedomino jo tėvo jausmai, o dabar jis dėl jo jaudinasi. Anksčiau jis galvojo tik apie save, o dabar pirmiausiai rūpinasi kitų gerove. Anksčiau jis buvo nedoras žmogus, bet dabar suprato savo nuodėmę. Judo gyvenimas iš esmės pasikeitė. Jis savanoriškai prisiėmė atsakomybę.
Kai pora nusprendžia turėti vaikų, tuo pačiu jie savo valia nutaria rūpintis tais vaikais. Kai žmogus pasirenka dvasinę tarnystę, tuo pačiu jis nusprendžia rūpintis tais, kuriems jis vadovaus. Tokia atsakomybė yra savanoriška. Jos mums niekas neuždeda prievarta.
Greit ateis ta diena, kai mes eisime pas savo Tėvą (1 Tes 4, 16–17). Šiandien mes galime padėkoti už mūsų Išganytoją, kuris pasirūpins ir padarys viską, kad tie, kuriuos mes mylime, būtų kartu su mumis, kai mes eisime pas mūsų visų Tėvą. Argi mes neturime padėkoti Dievui už Tą, kuris, taip kaip ir Judas, išėjęs į priekį kalbėjo už jus ir už tuos, kuriuos jūs mylite: „Aš laiduoju už juos. Leisk Man užimti jų vietą.“ Ar jums nereikėtų padėkoti už tėvus, mokytojus ar draugus, kurie yra už jus atsakingi? Ar neprisidėsite ir jūs prie šio nuoširdaus Judo maldavimo: „Leisk man užimti jo vietą. Nes kaip aš galėčiau grįžti pas tėvą be to vaiko?“
Morisas L.Vendenas
