O mes esame dangaus piliečiai, ir iš jo mes laukiame Išgelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną ta galia, kuria Jis sau visa palenkia (Fil 3, 20–21).
Dauguma suvokia konkrečių pakeitimų ar žmogaus pasikeitimo būtinybę. Mums visiems aišku, kad pasikeitimai yra būtini Dievo garbinimui. Mes būsime pakeisti ir tapsime panašūs į šlovingąjį Kristaus kūną. Mes turėsime kūną taip, kaip jį turėjo Kristus. Kai Jis vėl ateis, Jis mus paims į tikrus dangaus namus.
Jėzus ruošia vietą savo tautai Naujojoje Jeruzalėje. Mums pažadėtos nuostabios buveinės (Jn 14, 1–3). Mes žinome, kad sodinsime vynuogynus ir valgysime jų vaisius, nedirbsime veltui, bet nuolat džiaugsimės savo rankų darbu (Iz 65 sk.)
Jėzus asmeniškai domisi kiekvienu iš mūsų. Ant Naujosios Jeruzalės sienų užrašyti žmonių vardai. Tai tie patys vardai, kokius davė jiems motinos, jiems gimus. Jėzus žino mūsų vardus, žino mūsų ypatumus, mūsų charakterius. Jis viską žino apie mus (1 Kor 13, 12).
Kartais jauni žmonės sako: „Kas panorės eiti į dangų. Atsibos ten gyventi amžinai!“ Tačiau pamąstykime apie tai, kas mus vargina šiame gyvenime. Mes pavargome nuo ašarų. Izaijo knygoje (65, 19) pasakyta, kad nei ašarų, nei raudų ten nebus. Apreiškimo knygoje (7, 17) sakoma, kad Dievas nušluostys išgelbėtųjų ašaras. Mes pavargome nuo nuodėmės. Apreiškimo knygoje (21, 27) pasakyta, kad Naujojoje Jeruzalėje nebus nieko, kas netyra. Mes pavargome nuo mirties, nuo kančių. Apreiškimo knygoje pasakyta, kad „nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (21, 4). Mes pavargome nuo ligų. Izaijo knygoje (33, 24) yra žodžiai: „Nebus ten žmogaus, kuris sakytų: ‘Aš ligotas‘“. Mes pavargome nuo vienatvės. Apreiškimo knyga mums byloja, kad pats Dievas gyvens su mumis ir bus mūsų Dievu, o mes būsime Jo tauta (21, 3).
Jėzus patarė mums pasirinkti amžinąjį gyvenimą. Dangus – tai reali gyvenamoji vieta. Tai bus sukurta tam, kad mes būtume laimingi.
Morisas L.Vendenas
