Kaip žaibas tvykstelėja iš rytų ir nušvinta iki vakarų, toks bus ir Žmogaus Sūnaus atėjimas (Mt 24, 27).
Suimtas Jėzus stovėjo prieš vyriausiąjį kunigą Kajafą. Melagingi liudytojai Jį kaltino nusikaltimais, mėgindami įrodyti, neva, Jis vertas mirties. Tačiau Jėzus buvo ramus. Pagaliau vyriausiasis kunigas paskutinį sykį, mėgindamas įrodyti Kristaus kaltę, kreipėsi į Jį sakydamas: „Prisaikdinu Tave gyvuoju Dievu, kad mums pasakytum, ar Tu Mesijas, Dievo Sūnus?“ (Mt 26, 63) Turėdamas prisiekti žemiškame teisme, Jėzus nesusvyravo atsakydamas, ir Jo širdis buvo kupina dieviškosios ramybės. Jis ne tik atsakė į klausimą, bet pasakė daugiau negu buvo reikalaujama, atskleisdamas ateities uždangą. „Taip yra, kaip sakai. Bet Aš jums sakau: nuo šiol jūs matysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Visagalio dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse!“ (Mt 26, 64) Šie žodžiai vyriausiajam kunigui galėjo ilgam atimti miegą. Jam buvo atskleista tai, ko jis netgi neklausė. Jėzus prisiekdamas pažadėjo, kad vėl sugrįš. Pagalvokite, kokį dar geresnį įrodymą buvo galima pateikti Jo atėjimo naudai?
Nėra nieko nepakenčiamesnio velniui, kaip žinia apie Kristaus sugrįžimą į žemę. Jis žino, kad kai šitai įvyks, jo valdžiai ateis galas. Todėl jis mėgina apgauti kiek įmanoma daugiau žmonių, priskirdamas Jėzui savo darbus. O kaip šėtonas veikia? Jis neateina atvirai, bet prisėlina vogčiomis. Todėl jis visur įtikinėja žmones, kad Jėzus ateis slapčia, nepastebimai. Tačiau Biblijoje sakoma, kad kiekviena akis Jį pamatys (Apr 1, 7). Jis ateis lyg žaibas. Jėzaus atėjime nėra nieko slapto be dienos ir valandos, kas žinoma tik Dangaus Tėvui (2 Pt 3, 10).
Kodėl Jėzus vėl ateis? Šio klausimo atsakyme slypi kažkas svarbaus apie Jėzų. Jėzus atlieka tai, ką jis pradėjo, kadangi mes priklausomi nuo laiko, tai mums atrodo, jog atėjimo laukiame labai seniai. Kartais mes norime žinoti, ar Kristus užbaigs savo darbą. Besityčiojantys tvirtina, kad šito nebus. Tačiau tas laikas, kai „Ateinantysis ateis“ smarkiai artėja.
Mūsų užduotis belaukiant yra veržliai stengtis pažinti Jėzų bei padėti Jį pažinti kitiems. Tada mes Jį sutiksime turėdami sielos ramybę. Tie, kurie čia žemėje vaikščiojo su Jėzumi, galės žiūrėdami į Jį sakyti: „Štai mūsų Dievas! Juo mes pasitikėjome, ir Jis mus išgelbėjo!“ (Iz 25, 9)
Morisas L.Vendenas
