Ir pridūrė: „Šabas padarytas žmogui, ne žmogus šabui; taigi Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats.“ (Mk 2, 27–28)
Metų ilgumas nustatomas pagal dangaus šviesulių judėjimą. Laikas, per kurį Žemė apsisuka aplink Saulę, yra 365 dienos 5 valandos 48 minutės ir 46 sekundės. Šis laikas pastovus. Mėnesio ilgumas nustatomas pagal Mėnulio apsisukimą aplink Žemę. Diena trunka vieną Žemės apsisukimą aplink savo ašį. Savaitės ilgumas niekaip nenustatomas, nepaaiškinamas jokiu astronominiu ciklu. Ar jūs kada nors mąstėte apie tai? Nepaisant skeptikų ir netikinčiųjų pašaipų, savaitės ilgumą paaiškina kūrimo aktas. Kiekvienas, kuris nepriklausomai nuo savo mąstymo būdo bei religinių pažiūrų ar išpažįstamų įsitikinimų sako: „Šiandien yra pirmadienis, antroji savaitės diena“ , – pripažįsta kūrimo istoriją.
Galima ilgai ginčytis ir aptarinėti, koks tarpusavio ryšys egzistuoja tarp mokslo ir religijos, bet kai tik mokslininkas ištaria pavyzdžiui tokią frazę: „Susitiksime ketvirtadienį“, jis tučtuojau pralaimi ginčą. Tiek Šventasis Raštas, tiek žmogiškosios istorijos eiga parodo, kad savaitės ciklas nebuvo pažeidinėjamas nuo pat pradžių. Dangaus Tėvas, savaitinio ciklo idėjos pradininkas, ją įamžino kūrimo metu.
Jėzus sakė, kad Jis yra ir sabatos (šabo) Viešpats. Sabata yra Jo kūrybinės jėgos ženklas, todėl Jis ir yra sabatos Viešpats. Sabata buvo įsteigta kūrimo garbei. Tvirtinti, kad sabata buvo skirta tik žydams, reiškia tvirtinti, kad visas pasaulis sutvertas tik žydams! Pasaulis buvo sutvertas žmogui. Jam buvo nustatyta ir sabata.
Biblija moko atminti sabatos dieną. Ką sabata pasako mums apie Jėzų, kuris yra ir sabatos Viešpats? Pirmiausia ji nurodo į Jėzų kaip į didįjį Išgelbėtoją. Pakartotinai sabata buvo akcentuota dar izraelitams, kai šie buvo išlaisvinti iš Egipto vergijos (Įst 5, 15). Mes esame kūniški ir parduoti nuodėmei, tačiau Jėzus šiandien ateina pas mus ir siūlo mums laisvę, tapdamas mūsų Išlaisvintoju. Kas savaitę apie tai mums primena sabata. Priimdami Evangeliją, mes daugiau nebemaištaujame prieš Dievą. Gyvendami krikščioniškąjį gyvenimą mes dar galime suklysti ir pulti, tačiau esame išlaisvinti nuo priešinimosi dvasios bei galime prisiminti laisvę, kuri yra pagrįsta sabatos šventumu.
Morisas L.Vendenas