Ir dar trečias angelas lydėjo juos, šaukdamas skardžiu balsu: „Kas garbina žvėrį ir jo atvaizdą ir priima ant savo kaktos ar ant rankos jo ženklą, tas turės gerti Dievo įniršio vyno, įpilto ir neatmiešto Jo rūstybės taurėje, ir bus kankinamas ugnimi ir siera šventųjų angelų ir Avinėlio akyse (Apr 14, 9–10).
Dievo antspaudas ant žmonių kaktų pačioje žemiškosios istorijos pabaigoje siejasi su sabata, garbinimo diena, kuri yra paskirta Kūrėjo garbei! Todėl galime padaryti atitinkamą išvadą, jog žvėries ženklas turėtų sietis su kita garbinimo diena.
Žvėries ženklo klausimas – tai ne tik bažnyčios lankymas konkrečią dieną. Visos šios trys angelų žinios perspėja negarbinti Dievo savo pačių nustatytomis tradicijomis. Šios perspėjančios žinios skamba kiek bauginančiai, kad žvėries jėga vaizduoja organizuotą žmonių grupę, kuri lenkiasi prieš save ir net išdrįsta pakeisti Dievo įsakymus. Danieliaus (7, 25) bei Apreiškimo knygose (13 ir 14 sk.) perspėjama, kad ši jėga – mėginimas pakeisti Dievo Įstatymą bei švenčių dienas. Skaitydami šias eilutes mes negalime nepastebėti, kaip rimtai Dievas rūpinasi šiais klausimais. Dauguma žmonių žino, kad sabata – tai biblinė garbinimo diena, tačiau jie nežino, kaip labai ji svarbi Dievui. Šis svarbumas paaiškinamas tuo, kad sabatą Jis davė pačioje pradžioje, kaip kūrimo paminklą.
Jei aš būčiau velnias, pirmiausia stengčiausi suduoti smūgį ypatingajai kiekvienos savaitės dienai, kuri skirta visa sukūrusiojo Kūrėjo garbei. Dievas sukūrė ne tik medį, kalną ir vandenį. Dievas sutvėrė absoliučiai viską, kas yra juose. Daugiau negu pasakyta šiais žodžiais, pasakyti negalima. Štai todėl šėtonas ypatingai sutelkė savo armiją prieš šią dieną. Kad nebūtume užklupti nelauktai, Dievas mus perspėjo siųsdamas ypatingą žinią, atskleidžiančią, kad visa tai tikrai bus, kada tai bus bei kaip į visa tai reaguoja pats Dievas. Ši žinia parodo, koks yra Jėzaus dėmesys šiai dienai, Jo Įstatymui, žmonėms, kurie pasidavė šėtono suvedžiojami bei tiems, kurie iki galo liko Jam ištikimi. „Aš išvydau tarsi stiklo jūrą, sumaišytą su ugnimi ir žmones, kurie buvo pergalėję žvėrį, jo atvaizdą ir jo vardo skaičių“ (Apr 15, 2). Ar nenorėtumėte būti tarp tų, kurie pasiekė pergalę prieš savęs garbinimą, prieš norą būti svarbiam, prieš mėginimą būti Dievu?
Morisas L.Vendenas
