Tai ko gi išėjote pamatyti? Ar pranašo? Taip, sakau jums, ir daugiau negu pranašo (Lk 7, 26).
Dievo Bažnyčios istorijoje buvo tik trys asmenybės, kurias galima buvo vadinti daugiau negu pranašais: Mozė, kuris vedė Izraelį į Pažadėtąją žemę, Jonas Krikštytojas, kuris buvo pašauktas paruošti Kristui kelią, ir Elena Vait, kuri nešė ypatingą žinią Kristaus antrojo atėjimo išvakarėse. Atrodo, kad tokių pranašų daugiau nebus, nors yra manančių, kad pranašystės dovana greitai ir vėl pasireikš. Galimas daiktas, kad mes vėl pamatysime tuos, kurie ne tik kalba Dievo vardu, bet ir pranašauja arba neša ypatingą, perspėjančią, paguodžiančią ir pamokančią žinią Bažnyčiai.
Aš tikiu, kad sesers E. Vait raštai bei mokymai buvo įkvėpti paties Dievo. Kas nors šiek tiek yra susipažinęs su Septintosios dienos adventistų bažnyčios istorija, gali atrasti šį įrodymą. Kas nepasitiki jos raštais, tas nepasitiki ir Šventuoju Raštu. Nepaisant visokių pateiktų kaltinimų, kurių galima rasti prieš bet ką, aš tikiu, kad jos Raštai yra Dievo įkvėpti. Jei surinktume tam tikrą informaciją, būtų galima iškelti bylą netgi prieš valstybinę vėliavą, motinystę ar obuolių pyragą.
Aš tikiu, kad Dievo Dvasia suteikė pranašystės dovaną Bažnyčiai praėjusiame amžiuje, nes toje žinioje aš girdžiu Dievo balsą, nukreiptą į mano sielą. Jei aš pradėsiu juo nepasitikėti, tai liausiuosi pasitikėjęs ir Biblija.
Viena iš priežasčių, kodėl aš branginu šią dovaną yra ta, kad jos dėka aš supratau Jėzaus Kristaus teisumą. Kai man buvo labai sunku ir buvau ant nuopuolio ribos, mane sužavėjo Jėzaus šlovės, gerumo, malonės, grožio aprašymas knygoje „Su meile iš Dangaus“. Man visada atrodė, kad Dievo meilė buvo šios moters, užrašiusios Dievo duotas žinias, mėgstamiausia mąstymo tema.
Kai kas neteisingai suvokia šią dovaną. Jie mano, jog E. Vait buvo niūri ir rūsti, nes ji dažniausiai rašė bardama mus tam, kad parodytų mūsų klaidas. Tačiau objektyviai, atvira širdimi panagrinėję jos veikalus, jūs pamatysite, kad pagrindinė jos raštų tema buvo Jėzus.
Morisas L.Vendenas
