Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip esti ir su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios (Jn 3, 8).
Kartą naktį pas Jėzų atėjo žinomas mokytojas, Raštų žinovas. Šis žydų mokytojas, intelektualas ir mąstytojas atėjo pas Jėzų ir tarė:
– Aš matau, kad Tu esi didis mokytojas. Aš irgi neblogas. Kodėl gi mums nepasišnekėjus?
Bet Jėzus atsakė:
– Tau reikia atgimti iš aukštybių.
Nikodemas nesuprato teisingo Dievo garbinimo esmės, tačiau jį traukė prie Jėzaus ir jis atėjo tam, kad su Juo pasikalbėtų. Nikodemas nesuvokė išgelbėjimo poreikio ir tada, kai Jėzus pasakė: „Jei kas neatgims iš aukštybės negalės regėti Dievo karalystės“ (Jn 3, 3). Šių žodžių Nikodemas nesuprato, tuo paliudydamas, jog neatsivertęs žmogus negali suprasti dvasinių tiesų. Štai todėl jis ir paklausė: „Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas nebejaunas?“ (Jn 3, 4) Taip pat ir mes suprasti išgelbėjimo tiesą per tikėjimą į Jėzų, t. y apie „Dievo atliekamą darbą žmogaus sieloje“, galime tik atgimdančios Šventosios Dvasios jėgos dėka (Paslėpti lobiai, 41 p.). Tą naktį Jėzus labai išsamiai išaiškino Nikodemui tiesą apie naują gimimą. Tačiau ar Nikodemas atgimė iš aukštybių tą pačią akimirką? Iš Biblijos mes žinome, kad Nikodemas dar ilgai galvojo, svarstė ir mąstė. Jėzaus pasėtoji sėkla dygo trejus metus. Naujas gimimas yra įvykis, kuris įvyksta kiekvienam žmogui nustatytu laiku. Net ir pats Jėzus neskubino įvykių. Šis laikas nematuojamas valandomis ar metais, jį nustato sąlygos. Vieniems žmonėms atgimti būtinos sąlygos susiklosto labai greitai, kitiems, galbūt, praeina ilgas laikotarpis, kol jie nusivilia savo gyvenimu be Dievo. Nikodemui prireikė trejų metų. Galiausiai, kai Jėzus buvo nukryžiuotas, Nikodemas įgijo sugebėjimą priimti atgimimą, kurį padarė jame Šventoji Dvasia. Drauge su Juozapu iš Arimatėjos jis pasirūpino Jėzaus laidotuvėmis. Šis turtuolis nuskurdo ir net jo draugai pradėjo jį niekinti dėl ištikimybės Jėzui. Tapęs nuolankiu atgimdančiai Šventosios Dvasios jėgai, Nikodemas nusprendė geriau netekti turtų, kadangi mylėjo Tą, kuris nuskurdo dėl mūsų, kad mes taptume turtingesni per Jo neturtą.
Morisas L.Vendenas
