Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai (Rom 8, 14).
Kaip jums atrodo, kas yra svarbiau: gauti daugiau Šventosios Dvasios jėgos ar leisti Dvasiai labiau mus panaudoti? Pagoniškųjų religijų tikslas yra gauti antgamtinės jėgos. Turėdami tokią jėgą burtininkai ar žyniai užvaldo visus kitus savo kaimo gyventojus. Tačiau Dievas šitaip neveikia. Didžiausia Dievo jėga žmoguje pasireiškia tada, kai žmogus suteikia Dievui galimybę panaudoti save. Kuo labiau atsiduodame visiškam Jo vadovavimui, kuo dažniau mes pasikliaujame Juo, tuo didesne jėga Jis gali veikti mūsų gyvenime.
Tuo pasireiškia krikščionybės unikalumas. Krikščionybė nėra sukurta tam, kad vieni žmonės valdytų kitus, kaip tai vyksta pagonybėje. Leisti Šventajai Dvasiai mus kontroliuoti bei valdyti, reiškia visišką paklusnumą Jai, kas priveda prie nusižeminimo. Šventoji Dvasia visa savo galybe, visa savo meile ir gailestingumu pasireiškia kaip vienas iš Trejybės Asmenų, kuri nužengia tam, kad apsigyventų mumyse, tai moko mus nuolankumo ir apsaugo nuo pavojaus apsvaigti valdžia.
Šėtonas visada verčia savo pavaldinius vykdyti jo paliepimus. Žmonės, kuriuos valdo velnio jėga, neturi laisvės. Svarbiausias šėtono tikslas – užvaldyti visus žmones ir juos laikyti savo vergijoje. Vienas klaidingos religijos ženklų yra neturėjimas pasirinkimo laisvės. Žiauriausi persekiojimai, kurių iniciatorius buvo pats šėtonas, atsirado mėginant primesti žmonėms svetimą valią ir svetimą nuomonę. Šventosios Dvasios valdymas visai kitoks. Šventoji Dvasia, kaip Dievybės Asmuo, gerbia žmogaus pasirinkimo laisvę. Žmogus bet kuriuo metu gali pasirinkti, ar jam būti kontroliuojamam Šventosios Dvasios, ar ne. Ir jeigu žmogus nuolat pasirenka Šventosios Dvasios vadovavimą, jo gyvenime pasireiškia Šventosios Dvasios jėga. Dievas nenori priverstinės ištikimybės ar paklusnumo. Jis žino, kad meilė negali būti grindžiama prievarta. Kai mes atsiliepiame į Šventosios Dvasios meilės trauką, patiriame ramybę ir laisvę, ką turi žmogus, kai jį kontroliuoja Dievas.
Morisas L.Vendenas
