Kai kuriems žmonėms, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą (Lk 18, 9).
„Du žmonės atėjo į šventyklą melstis. Vienas buvo fariziejus, o kitas muitininkas. Fariziejus atsistojęs sau vienas taip meldėsi: ‘Dėkoju Tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai – arba va kaip šis muitininkas. Aš pasninkauju du kartus per savaitę [tikriausiai fariziejus stovėjo tiesiai ir buvo pasitempęs], atiduodu dešimtinę nuo visko, ką įsigyju.‘ O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę maldaudamas: ‘Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!‘ Sakau jums: šitas nuėjo į namus nuteisintas, ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“ (Lk 18, 10–14).
Pirmiausia atkreipkime dėmesį į tai, kad čia kalbama apie du žmones, kurie turėjo tam tikrą nuomonę apie save. Įsidėmėkime, kad abu įėjo į šventyklą tam, kad garbintų Dievą, bet tai padarė tik vienas, nes yra neįmanoma tuo pat metu garbinti ir Dievą, ir save. Abu atėjo pasimelsti, tačiau meldėsi tik vienas. Fariziejus meldėsi sau.
Skaitydami apie fariziejų, mes prisimename Jėzaus žodžius, kurie yra užrašyti Evangelijoje pagal Matą: „Aš ir atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“ (Mt 9, 13). Taip pat yra sakoma, kad jei jūsų teisumas neviršys fariziejų teisumo, tikėtis išgelbėjimo yra beprasmiška (Mt 5, 20). Fariziejus manė, kad jis gali išsigelbėti pats. Tai ir buvo jo problema. Kiekvienas, kuris pasikliauja savo jėgomis ir išmintimi išgelbėjimo reikaluose, prisiima sau Dievo vaidmenį. Šventasis Raštas mus rūsčiai perspėja. Mėginimas užimti Dievo vietą Rašte vadinamas piktžodžiavimu Dievui. Piktžodžiavimas turi sunkias pasekmes. Būti fariziejais ir piktžodžiautojais galima ir šiandien. Mūsų dešimtinės, pasninkai ir geri darbai nėra kažkas, kas Dievo akyse galėtų būti laikoma mūsų nuopelnu. Kiekvienas kasdien turime suvokti, jog esame nusidėjėliai, kuriems reikia Dievo gailestingumo. Nusižeminę, kaip ir muitininkas, mes taip pat pajusime nuteisinančią Dievo malonę ir įgausime ramybę.
Morisas L.Vendenas
