Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome Jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos (Jn 1, 14).
Samprotaujant apie Jėzų ir apie tai, kuo Jis buvo, itin svarbu atkreipti dėmesį į žodžius, pasakytus apie save paties Kristaus. Tai buvo užrašyta keturiose Evangelijose, o Pranašystės Dvasia juos komentuoja. Kristaus prigimties klausimas yra vienas sunkiausiai suprantamų Dievo Žodžio tiesų. Kartais apie tai samprotaujama ištisas valandas. Būdavo, kad bendruomenėse įvykdavo susiskaldymas ginčijantis šia tema. Todėl ypatingai svarbu žinoti, ką gi pats Kristus kalba apie save.
Beveik visi evangelistai, fundamentalistai ir krikščionys, kurie savo įsitikinimus grindžia Biblija, tiki, kad Jėzus buvo Dievas. Manau nėra reikalo eikvoti laiko šios tiesos įrodinėjimui. Tačiau vis dėlto pateiksime keletą svarbesnių tekstų, kurie tai patvirtina: „Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas“ (Jn 1, 1). Per Jėzaus krikštą Dievas pats apie Jį paliudijo: „Šitas yra Mano mylimasis Sūnus […] (Mt 3, 17). Net šėtonas žinojo, kas buvo Jėzus, nes priėjęs dykumoje prie Jėzaus mėgino jį sugundyti, liepdamas akmenis paversti duona. Jei jis nebūtų žinojęs, kad Jėzus yra Dievas, jis nebūtų eikvojęs laiko tokiems gundymams. Tokių gundymų niekas iš mūsų nepatyrė. Velnias ir netyrosios dvasios ne kartą šaukė: „Mes žinome kas Tu – Dievo Šventasis“. Kaip byloja Dievo Žodis, Jėzus žinojo, kad Jis atėjo iš Dievo ir pats buvo Dievas.
Taigi Jėzus buvo Dievas ir tapęs žmogumi taip pat buvo Dievas. Jis ir šiandien tebėra Dievas, kuris yra Dangaus Tėvo dešinėje.
Jėzus buvo ir žmogus bei turėjo žmogiškąją esybę. „Tas Žodis tapo Kūnu ir gyveno tarp mūsų“ (Jn 1, 14). Kaip žmogui, Jam buvo būdingos tam tikros žmogiškosios silpnybės. Jis pavargdavo (Jn 4, 6), Jam reikėdavo išsimiegoti, užmigdavo net ir valtyje (Mk 4, 38). Jis būdavo ir alkanas, ir ištroškęs (Jn 4, 7.8), net ir ant kryžiaus Jis norėjo gerti (Jn 19, 28). Būdamas žmogus, Jėzus pats patyrė mūsų poreikius. Kadangi Jėzus buvo Žmogus, Jis jaučia gailestį ir užuojautą mums dėl mūsų negalių ir silpnybių. Būdamas Dievas, Jis visada gali išgelbėti ateinančius per Jį pas Dangaus Tėvą.
Morisas L.Vendenas
