Esu tikras, kad Tas, kuris jumyse pradėjo šį gerą darbą, jį ir užbaigs iki Kristaus Jėzaus dienos (Fil 1, 6).
Mes niekada netapsime tobulais vien galvodami apie tobulumą. Tapti panašiais į Jėzų galima tik sutelkus dėmesį į Jo meilę, Jo auką dėl mūsų, Jo tyrąjį charakterį bei tarnaujant kitiems ir stengiantis pasidalyti su kitais Jo meile. Žmogus, kuris uoliai veržiasi padėti kitiems pažinti Jėzų, pirmiausia stengsis sužinoti apie Jį pats. Neleiskime, kad kas nors kitas užimtų Dievo vietą nuteisinimo, pašventinimo ir šlovinimo klausimuose. Pasikliaukime Jėzumi.
Neleiskime minčiai, kad neįmanoma tapti tobulais, mus nuliūdinti. Pirma, pats Jėzus pripažįsta krikščioniškąjį augimą. Antra, apie savo tobulumą mes sužinosime paskutiniai, kadangi mūsų dėmesys bus taip stipriai sutelktas į Jėzų, kad mes net nežiūrėsime į save. Tikrinti, kokie tobuli mes esame, reiškia veržtis į aklavietę. Tik nuolat žvelgiant į Jėzų, galime būti saugūs.
Siekdami visiškos ir nuolatinės priklausomybės nuo Dievo jėgos, atminkime: „Jei mes būdami neįžvalgūs einame neteisingu keliu, Išgelbėtojas mūsų nepalieka. (Ar taip ėjo Abraomas? Taip. Ar taip ėjo Dovydas? Taip. Ar taip ėjo mokiniai? Taip). Įsidėmėkime, jog mes nevieniši. Angelai – mūsų draugai. Globėjas, kurį žadėjo atsiųsti Kristus, yra su mumis. Kelyje, kuris veda į Dievo miestą, nėra sunkumų, kurių nebūtų galima įveikti. Nėra sielvarto, nei liūdesio, nei žmogiškosios silpnybės, dėl kurių Jis nebūtų numatęs išgydymo“ (Ministry of Healing, (Gydymo tarnavimas), p. 249).
Esu dėkingas Dievui už tai, kad, nepaisant mano žūtbūtinio Viešpaties Jėzaus malonės poreikio, nepaisant neteisingų mano žingsnių, kuriuos žengiu dėl nežinojimo, Viešpats nepaliko manęs vieno. Jis nepaliko ir jūsų. Nebandykime pritaikyti dieviškojo tobulumo idealo prie mūsų netobulo įvykdymo lygio. Nenusiminkime dėl to, kad esame toli nuo dieviškojo idealo. Nukreipkime žvilgsnius į Jėzų ir toliau pasirinkime Jį savo vadovu. Tuomet Jis užbaigs darbą, kurį jau pradėjo mūsų gyvenimuose.
Morisas L.Vendenas
