Brangūs broliai ir sesės! Plintant pandeminiam virusui, apėmusiam praktiškai visas šalis, tarp adventistų pasklido kvietimas palikti miestus ir išsikelti į kaimus.
Panašūs kvietimai sustiprinami Elenos Vait žodžiais, kur iš tikrųjų kalbama apie žalingą didžiųjų miestų poveikį krikščionims ir gyvenimo kaime privalumus.
Elenos Vait pasisakymus dėl didžiųjų miestų reikėtų matyti visų kitų jos pasisakymų kontekste, kur kalbama apie pabaigos laikus. Raktiniu įvykiu prieš Antrąjį Kristaus atėjimą, kuris turėtų tapti ženklu Dievo vaikams palikti didžiuosius miestus ir „ieškoti prieglobsčio atokiuose vietovėse“, taps įsakymas visiems privalomai švęsti sekmadienį. „Panašiai, – rašo Dievo pranašė, – kaip Jeruzalės apsiaustis krikščionims judėjams tapo ženklu bėgti, taip ir mūsų valstybei priėmus įstatymą švęsti popiežišką šabą, taps įspėjimu mums. Tuomet ateis laikas palikti, pirmiausiai didžiuosius miestus, vėliau ir likusius miestus ir ieškoti prieglobsčio atokiose vietovėse…” (Liudijimai bažnyčiai 5 tomas).
Iki to meto Bažnyčia pašaukta tarnauti didžiuosiuose miestuose, skelbti „amžinosios Evangelijos“ žinią visiems žemės gyventojams. E. Vait savo raštuose ypatingą dėmesį skiria Bažnyčios tarnystei didžiuosiuose miestuose. Tame pačiame liudijime, kuriame pranašė kalba apie pasitraukimą iš miestų, ji pabrėžia tarnavimo miestuose misijos tęstinumo ir palaikymo svarbą. „Kiekvienas talentas, suteiktas Dievo mums, – rašo E. Vait, – turi būti panaudotas Jo šlovei, siekiant paskelbti pasauliui paskutinį įspėjimą. Dievas turi darbo savo tarnams didžiuosiuose miestuose. Būtina išnaudoti esamas tarnystes ir atverti naujas“ (ten pat). „Mes negalime slėpti tiesos žemės pakraščiuose, – rašo E. Vait kitame liudijime. – Tiesą reikia atverti didžiųjų miestų gyventojams, kad ji šviestų ir tenai“ (Liudijimai bažnyčiai 7 tomas). „Bet kuriame mieste, kuriame pradedama tarnystė, derėtų sukurti tvirtą pamatą, kuris taps ilgalaikės ir pastovios tarnystės pagrindu. Turime apsiginkluoti Viešpaties ginklais…“ (ten pat. Taip pat. Žr. Evangelizmas).
Kvietimai palikti miestus šiandieną, tuo metu, kai jų gyventojams reikalinga pagalba ir išgelbėjantis žodis, mes laikome prieštaraujančiais tai misijai, kuri patikėta Dievo Bažnyčiai žemėje, ir kuri yra išreikšta Kristaus palyginime apie visų tautų žmonių teismą (Mato 25, 31–40).
Kviečiame visus bažnyčios narius būti atsakingais, nepasiduoti nesubalansuotoms išvadoms, nepasiduoti viruso iššauktoms spekuliacijoms. Mūsų pareiga – melstis dėl šios situacijos, būti visų rekomendacijų ir priemonių, kurios nukreiptos stabdyti tolesnį viruso paskleidimą, laikymosi pavyzdžiu ir toliau tarnauti visuomenei.
Būtent dabar, kai daugelio žmonių širdys prisipildžiusios nerimo, baimės ir nepasitikėjimo rytojumi, mes kviečiami padėti žmonėms, suteikti jiems viltį ir ramybę. Visus bažnyčios vadovus, pastorius ir eilinius narius kviečiame ieškoti naujų galimybių tarnauti visuomenei, siūlyti savo pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai šiandieną reikia.
Oficialus Septintosios dienos adventistų bažnyčios pareiškimas dėl pasigirstančio kvietimo „Palikti didžiuosius miestus”
