KAI DIEVAS SUSITEPĖ RANKAS

Norėjo parodyti Savo teisingumą dabarties metu, pasirodydamas esąs teisus ir nuteisinantis tą, kuris tiki Jėzų. (Laiškas romiečiams 3, 26)

Po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristų išpuolių Jungtinės Valstijos pradėjo ruošti atsaką. Iš pradžių kai kuriems amerikiečiams atrodė, kad užteks kelių sparnuotųjų raketų. Mūsų pavojingi karo lėktuvai skraidė į Persijos įlanką. Mes turėjome žvalgų lėktuvų, kuriuos galėjome siųsti į Afganistaną, ir jie būtų suradę ten vienintelį kalnų taku kinkuojantį kupranugarį.

Tačiau veikiai supratome, kad tai neturi būti tik greitas atkirtis. Mūsų tikslas nebuvo laimėti karą su terorizmu per atstumą. Mes panorome labiau prisiartinti. Mes ketinome susitepti rankas. Turėjo būti ir aukų.

Naujasis karas su terorizmu reikalauja laiko. Jis reikalauja didžiulio atsidavimo. Ir tai liudija apie Dievo reakciją į terorizmą, Jo reakciją į Liuciferio iššūkį. Tai svarbiausias sėkmės komponentas, kovojant su blogiu šiandieniniame pasaulyje. Tai Dievo atsakymas. Tai Jo žingsnis prieš pavydą, priešiškumą ir neapykantą. Taip Jis reaguoja, kai yra laikomas priešu.

Paprastai tariant, Dievas ne kariavo per atstumą. Jis prisiartino. Jis susitepė rankas. Štai taip Jis įsipareigojo Jėzaus Kristaus asmeny. Ir štai gera žinia, kurios galime laikytis terorizmo akivaizdoje. Apaštalas Paulius teigia: „Malonė ir ramybė jums nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris atidavė Save už mūsų nuodėmes, kad nuo dabartinio blogo amžiaus išgelbėtų mus“ (Laiškas galatams 1,3–4).

Dievas nori išgelbėti mus „nuo dabartinio blogo amžiaus“. Jis nori išgelbėti mus nuo jo teroristų. Kaip Jis tai daro? Jis atiduoda Save už mūsų nuodėmes. Jis padaro tai Kristuje ant kryžiaus. Jis tampa auka. Jis sugeria į Savo kūną viską, ko mes bijome. Jis sugeria į Save visą neteisingai nukreiptą pasaulio neapykantą.

Ar Dievas nurodinėja mums per atstumą? Anaiptol! Jis atėjo pralieti už mus Savo kraujo! Ar Dievas ieško būdo mus pasmerkti ir palikti ten, kur esame? Jokiu būdu! Jis mirė, kad atpirktų mūsų nuodėmes. Ar Dievui reikia kontroliuoti kiekvieną, kad jis būtų laimingas? Tikrai ne! Jis paaukojo Savo gyvybę, kad dovanotų mums laisvę. Ant kryžiaus Dievas pademonstravo Savo meilę, gailestingumą ir teisingumą. Tai buvo Jo atsakas į terorizmą. Jis atskleidė, kokia šlykšti yra nuodėmė.

Būdamas smurto auka ant kryžiaus, Dievas pademonstravo, kad smurtas ir prievarta nėra atsakymas. Jis rodo mums, kodėl turi teisę būti mūsų aukščiausiuoju Viešpačiu. Šią teisę Jam suteikia Jo meilė, Jo pasiaukojanti meilė.

Taigi tikrasis mums kylantis klausimas šiandien yra: Kur mes esame Dievo meilės atžvilgiu?

Ar Dievo meilė pripildė jūsų gyvenimą? Ar jūs atskleidžiate Jo meilę šeimoje, mokykloje, darbe, savo kasdieniniame bendravime? Dievo meilė galiausiai vis tiek laimės. Tepripildo ji jūsų gyvenimą šiandien ir teplūsta į kiekvieną jus supantį žmogų.

Markas Finlis