Bet kas gali ištverti Jo atėjimo dieną ir kas gali išsilaikyti Jam pasirodžius? Juk Jis – lyg lydytojo ugnis. (Malachijo pranašystė 3, 2)
Vienas iš garsiųjų Amerikos atrakcionų praeityje buvo Josemito nacionalinio parko ugnies fejerverkas. Vasaros vakarais turistai iš viso pasaulio susirinkdavo pažiūrėti dramatiško šou. Kai išmušdavo lygiai devynias, nuskambėdavo balsas: „Tekrenta ugnis!“ O per 900 m virš slėnio balsas atsakydavo: „Ugnis krenta!“
Liepsnojančios žarijos pažirdavo į tamsią vasaros nakties bedugnę. Jos krisdavo stačios balto granito kalnų sienos kaskadomis. Nė vienas, matęs tą reginį, jo neužmirš.
Per visą Šventąjį Raštą ugnis simbolizuoja Dievo Artumą. Kai patiriate liepsningąjį Dievo Artumą, jūsų gyvenimas pasikeičia visiems laikams. Mozė įžengė į Dievo Artumą liepsnojančiame krūme (Išėjimo knyga 3, 2–6). Vyriausiasis kunigas patyrė Dievo Artumą tarp kerubų žemiškosios šventyklos Šventų Švenčiausioje (Išėjimo knyga 25, 22). Elijas metė iššūkį Baalo pranašams ant Karmelio kalno, ir krito ugnis. Pirmojoje karalių knygoje 18, 38 ši scena apibūdinama žodžiais: „Tada nužengė VIEŠPATIES ugnis“. Dievo Artumo ugnis sunaikino Elijo aukurą. Žmonės puolė kniūbsti ir sušuko: „VIEŠPATS yra Dievas“.
Sekminių ugnis padarė Petrą galingu Evangelijos skelbėju. Vienoje vietoje ir per vieną dieną buvo pakrikštyta daugiau kaip 3000 žmonių. Ugnis ir toliau krito ant šių pirmųjų mokinių, „Dievo žodis klestėjo, ir mokinių Jeruzalėje greitai daugėjo“ (Apaštalų darbai 6, 7). Mokiniai apvertė pasaulį aukštyn kojomis. Dvasios jėga pakeitė ne tik juos, bet ir jų šeimas, draugus, bendruomenes. Dievas trokšta, kad Jo ugnis vėl kristų. Jis trokšta sunaikinti nuodėmės liekanas mūsų širdyse, kad Jo Artumo ugnis apšviestų pasaulį. Jis ilgisi dienos, kai pasaulis bus Jo meilės liepsnose. Tai įvyko Sekminių dieną ir įvyks vėl. O Dieve, tekrenta ugnis!
Markas Finlis
