Nuolatos menu VIEŠPATIES Artumą; Jam esant mano dešinėje, niekada nedrebėsiu. (Psalmynas 16, 8)
Jį vadino broliu Andrium. Andriaus pareiga buvo platinti Biblijas anapus vadinamosios Europos geležinės uždangos.
Kartą, 1961 metais, brolis Andrius sėdo į savo mažą senutėlį „Volkswageną“ ir su draugu Hansu išvažiavo iš Olandijos į rytus. Važiuodami per vešlius Vokietijos slėnius bei pievas, jie meldėsi, kad paslėptos Biblijos, kurias jie vežė, saugiai patektų į Rusijos tikinčiųjų rankas.
Keliaujant per Lenkiją jų pulsas padažnėjo. Ar jiems pavyks prasprūsti su savo šventuoju kroviniu pro apmokytus šunis ir sovietinės pasienio sargybos kontrolę.
Taip! Jiems pavyko! Šlovindami Dievą savo širdyse Andrius ir Hansas skubėjo į Maskvą. Pasiekę savo kelionės tikslą, jie susirado Baptistų bažnyčią ir antradienio vakarą pasirodė maldos susirinkime.
Dabar jie turėjo būti tikrai atsargūs. Kam jiems patikėti savo paslėptą lobį? Jie įtarė, kad tarp susirinkusių tikinčiųjų yra ir KGB šnipų. Kartais net pastoriai buvo verčiami išduoti Biblijos platintojus. Jie tyliai pasimeldė, prašydami Dievo vedimo. Po pamaldų brolis Andrius ir Hansas stoviniavo fojė ir įdėmiai žvelgė į per duris pasipylusių 1200 tikinčiųjų veidus. Staiga jie pastebėjo liesą, pliktelėjusį maždaug 40 metų vyriškį.
„Štai mūsų žmogus!“ – sušnibždėjo Hansas. Andrius linktelėjo.
Stipriai plakant širdims, jie prisiartino prie nepažįstamojo ir atsargiai prisistatė. Ir koks tai buvo siurprizas! Tas žmogus buvo atkeliavęs net iš Sibiro, tikėdamasis gauti savo bažnyčiai Bibliją. Tiesą sakant, nukeliauti šį ilgą kelią iki Maskvos jam buvo liepta sapne.
Iš pradžių jis abejojo, nes Biblijos tais laikais buvo retas daiktas. Tačiau įsakymas buvo griežtas, ir jis nebedelsė.
Išgirdęs šią neįtikėtiną istoriją, Hansas atsakė: „Jums buvo liepta nukeliauti 3000 kilometrų į vakarus, kad gautumėte Bibliją, o mums buvo liepta nukeliauti 3000 kilometrų į rytus, kad jas išdalytume. Ir štai šįvakar Maskvoje mes iš karto atpažinome vieni kitus.“
Brolis iš Sibiro buvo susijaudinęs – net pernelyg susijaudinęs. Andriui su Hansu teko jį greitai nuraminti, kad neišduotų jų šlovingosios paslapties. Ar galite įsivaizduoti džiaugsmą jo širdyje, kai kitą rytą jis leidosi namo su tuzinu neįkainuojamų Biblijų?
Dievas yra vyriausiasis Strategas. Jis atveda tiesos ieškotojus pas Savo tiesos liudytojus. Kai ateiname pas Jį su atvira širdimi, taip pat galime būti absoliučiai tikri, kad Jis mus ves. Mes ramiai galime atiduoti savo gyvenimą į Dievo rankas.
Markas Finlis
