Jei mūsų širdis imtų mus smerkti: Dievas didesnis už mūsų širdį ir viską pažįsta. (Jono pirmas laiškas 3, 20)
Joana yra sėkminga verslininkė, jau įpusėjusi aštuntą dešimtį. Ji turi puikų darbą, gražius namus ir nuostabią šeimą. Tačiau viduje ją kažkas graužia. Ji nerami, nepatenkinta ir slegiama kaltės. Iš praeities užsilikęs kaltės jausmas tiesiog ją persekioja. Jos galvoje nė minutei nenutyla kaltinantys balsai. Nepageidautinas nėštumas ir abortas vis dar be galo ją slegia. Nutrūkę ryšiai jai virto amžina emocine trauma. Jos jaunystės moralinė klaida liko su ja per visą gyvenimą. Kartais Joana nusistebi: Ar turėsiu aš kada nors ramybę?
Štai pagarbią baimę kelianti tiesa apie Dievo meilę: Jo meilė didesnė už mūsų nesėkmes. Jo malonė didesnė už mūsų nuodėmę. Jo gailestingumas didesnis už mūsų klaidas. Jo atleidimas gali nutildyti kaltinančius balsus mūsų prote.
Kristus atėjo, kad išgelbėtų nusidėjėlius. Tik nusidėjėliai turi teisę į Jo malonę. Tik tiems, kurie suklupo, reikia atsikelti. Prisiminkite Mariją Magdaleną. Ji buvo nusidėjusi daugybę kartų. Marija garsėjo savo moraliniu ištvirkimu. Net Jėzus pasakė: „daugybė jos nuodėmių“ (Evangelija pagal Luką 7, 47). Vis dėlto jos svetimavimas Jėzuje buvo atleistas. Pagalvokite apie Petrą. Jis tris kartus išsižadėjo Viešpaties. Mokinys Sekminių dieną pamokslavo tūkstančiams, tas, kuris atvirai keikėsi, piktžodžiavo ir išsižadėjo savo Viešpaties. Tačiau ir jam buvo atleista.
Dievo gailestingumas jokiu būdu nesumažina nuodėmės; jis padidina Dievo malonę. Buvo atleista ir Marijai, ir Petrui, ir ant kryžiaus merdėjančiam vagiui. Bus atleista ir jums, ir Joanai. Kaltinantys balsai gali būti nutildyti. Dievas pernelyg mus myli, kad nekovotų dėl mūsų išgelbėjimo ir leistų mums pražūti. Jo meilė vis dar šaukia mūsų širdis. Ar atsiliepsite į Jo meilę šiandien?
Markas Finlis
