Nedorėlis turės daug kentėti, o tą, kuris pasitiki VIEŠPAČIU, lydės ištikima meilė. Būkite linksmi VIEŠPATYJE ir džiūgaukite, teisieji. (Psalmynas 32, 10–11)
Kontrreformacijos laikais Anglijoje valdžia persekiojo Ričardą Kameroną (Richard Cameron) už jo įsitikinimus. Pareigūnai nukirto Kameronui galvą bei rankas ir nuvežė jo tėvui, už tą patį nusikaltimą kalintį Škotijoje. Jie paklausė: „Ar šios rankos ir galva tavo sūnaus Ričardo? Ar jas atpažįsti?“
Tėvo skruostais ritosi ašaros. Jis švelniai paėmė savo sūnaus plaštakas bei galvą ir suspaudė glėby. Jo lūpos virpėjo. Jis tyliai ištarė: „Taip, pažįstu. Tai mano sūnaus, mano brangaus sūnaus. Tačiau Viešpats užtikrina man gailestingumą per visas mano gyvenimo dienas. Viešpaties valia yra gera, ir Jis nepadarys nieko bloga nei man, nei mano artimiesiems.“
Net priešo niekšybė – Kamerono sūnaus nužudymas – nepakirto šio žmogaus tikėjimo Dievu. Jis turėjo pasitikinčią širdį. Jis prisiminė Dievo paraginimą: „Būkite stiprūs ir drąsios širdies visi, kurie pasitikite VIEŠPAČIU!“ (Psalmynas 31, 25).
Kaip tėvas galėjo žiūrėti į sumaitotas, kruvinas savo sūnaus kūno dalis ir nepulti į neviltį? Kaip įmanoma išgyventi tokią siaubingą emocinę traumą? Yra vienintelis būdas. Tai ne kažkokia neįtikėtina vidinė stiprybė. Tai ne kažkokia neįprasta jėga. Tai pasitikinti širdis. Tai absoliutus pasitikėjimas, kad vieną dieną Dievas viską sustatys į savo vietas.
Kai mes visiškai pasitikime Dievu, Jis suteikia nepaaiškinamų dvasinių jėgų. Iš visatos sosto dieviška jėga plūsta į mus. Jame mes gauname dvasinių jėgų iškęsti priešo atakas. Pasitikėjimo gyvenimas – tai jėgos, stiprybės, nesudrebinamo tikėjimo gyvenimas. Tai tvirto atsilaikymo prieš blogį gyvenimas. Tai gyvenimas Dievo Artume, Jo pažadais, per Jo jėgą. Būtent į pasitikėjimo kupiną gyvenimą Jis kviečia jus šiandien. Toks gyvenimas įgalins jus drąsiai pasitikti visus šėtono išpuolius.
Markas Finlis
