O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį Savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per Jį. (Jono pirmas laiškas 4, 9)
Kim buvo susijaudinusi! Galbūt šis žodis net pernelyg švelnus. Ją buvo apėmusi euforija! Ji nesitvėrė džiaugsmu. Jos vyras Styvas Ohajaus valstybinėje loterijoje ką tik laimėjo kelis milijonus dolerių – po 107 000 dolerių per metus dvidešimtį metų. Negana to, jis jau antrą kartą laimėjo 100 000$. Dabar Deitonų pora galės pagyventi savo svajonių gyvenimą. Neįtikėtini malonumai jiems jau pasiekiami.
Tačiau buvo viena problema. Kim turėjo meilužį ir žinojo, kad šis laimėjimas viską tik dar labiau komplikuoja. Ji nenorėjo atsisveikinti su milijonais, bet, žinoma, nenorėjo nutraukti ir meilės romano. Ji geidė Styvo pinigų, tačiau jo meile nesidomėjo. Laimėjimas loterijoje tiesiog užvaldė Kim mintis. Ji svarstė, kaip pasiglemžti tuos pinigus ir pagaliau nusprendė pasamdyti žudiką ir nužudyti savo vyrą. Jai aptarinėjant šį planą telefonu su savo meilužiu, jos 21 metų sūnus girdėjo visą pokalbį. Veikiai policija areštavo Kim už ketinimą nužudyti savo vyrą – žudikas sutiko tai padaryti vos už 500 dolerių. 25 dolerius ji buvo jau sumokėjusi, kitus turėjo atiduoti, kai bus atliktas darbas.
Gana keista, bet Styvas lankė Kim kalėjime. „Dvidešimt dvejų bendro gyvenimo metų iš atminties neištrinsi“, – paaiškino jis. Jų santykiai gerėjo. Jis įtemptai galvojo, kaip būtų galima sumažinti jai skirtą bausmę. Jis atsisakė bet kokių kaltinimų prieš savo žmoną. Jo meilė ją giliai sujaudino. Jo iniciatyva pasiekė jos širdies gelmes. Kim suprato, kad jos meilės nuotykis tebuvo pigi tikro jausmo imitacija. Kaip ji galėjo atsispirti tikrai, nuoširdžiai meilei žmogaus, kuris niekada jos nebūtų palikęs? Kaip ji galėjo būti neištikima tam, kuris buvo ištikimas jai? Kaip ji galėjo nusigręžti nuo to, kuris apgaubė ją savo meile? Ji negalėjo. Ir nusprendė atsakyti jam tuo pačiu. Pagaliau išėjusi iš kalėjimo, Kim apsikabino savo vyrą ir kūkčiodama ištarė: „Prašau, niekada, niekada, niekada nepalik manęs!“
Draugai vadino juos pamišėliais, tačiau Styvas ir Kim su tuo nesutiko. „Meilė – beprotybė, – sakydavo Styvas. – Jos neįmanoma paaiškinti.“
Nepaaiškinama yra ir Dievo besąlygiška meilė. Besąlygiška meilė yra tokia, kuri išlieka, kad ir kas nutiktų. Tai meilė, kuri nepriklauso nuo to, kuris yra mylimas.
Štai dar viena kone neįtikėtina idėja. Nėra nieko, ką jūs galėtumėte padaryti, kad Dievas jus mylėtų bent kiek mažiau. Jo meilę apsprendžia ne mūsų veiksmai, o Jo širdis. Jis myli mus net tada, kai atgręžiame Jam nugaras. Jis myli mus, kai atmetame Jo kvietimą sekti paskui Jį. Mūsų elgesys gali Jį skaudinti. Mūsų neteisingi pasirinkimai gali žeisti Jo širdį. Mūsų blogi sprendimai gali sukelti Jam sielvartą. Tačiau jokie mūsų veiksmai negali pakeisti pastovios Dievo meilės.
Nuo tokios meilės aš nusigręžti negaliu. Aš tegaliu pulti Jam po kojom ir amžinai dėkoti, kad Jis taip myli mane.
Markas Finlis
