Aš visa galiu Tame, kuris mane stiprina. (Laiškas filipiečiams 4, 13)
Trina Ker (Treena Kerr) gyveno didžiuliame gražiame name, Česapiko įlankos pakrantėje. Atrodė, jog ji turi viską. Jos vyras, Grahamas Ker, buvo garsus televizijos laidų vedėjas. Pora įtemptai dirbo. Ir jiems tikrai sekėsi. Jie gyveno prabangiai, turėjo nuostabių draugų.
Deja, savo viduje Trina merdėjo. Jos asmenybė neturėjo tvirtos šerdies. Aplinkiniai matė linksmą, žavingą moterį. Tačiau Trinos artimieji žinojo, kad ji turi didelių emocinių problemų. Per metų metus ji tiesiog ritosi žemyn.
Vienu metu Trina pasijuto nebe sugebanti tvarkytis savo gyvenime. Gydytojai pasiūlė jai neribotam laikotarpiui gultis į psichiatrinę ligoninę. Jai padėjo tik kasdieninės didelės dozės vaistų.
Trina turėjo jauną tarnaitę, vardu Rūta, kuri pradėjo už ją melstis. Rūta papasakojo apie Triną savo draugams tikintiesiems bažnyčioje, ir šie taip pat už ją meldėsi.
Rūta žinojo, kad Trinai niekas kitas nepadėjo. Jos vyras buvo ką tik paėmęs ją į nuostabią kelionę su gražiausia jachta aplink pasaulį, tačiau moteris grįžo namo dar nelaimingesnė nei anksčiau.
Vieną dieną, praėjus trims mėnesiams nuo to, kai buvo pradėta už Triną melstis, Rūta išgirdo ją savo miegamajame klykiant. Sutelkusi drąsą, mergina pasiūlė: „Kodėl jums neatidavus visų savo problemų Dievui?“
Supykusi Trina atšovė: „Ach Dievui? Jei tokia protinga, pati atiduok, nes aš to nesugebu!“
Po savaitės Trina pati nuėjo į Rūtos bažnyčią. Kojos ją nešte nunešė prie sakyklos. Trina atsiklaupė ir pravirko. „Atleisk man, Jėzau. Dovanok man, Jėzau“, – tai tebuvo viskas, ką ji galėjo pasakyti.
Trina išėjo iš bažnyčios, jausdamasi taip, tarsi Pats Dievas būtų ją palietęs. Namuose ji pradėjo stengtis kuo daugiau sužinoti apie ją išgelbėjusį Dievą. Ji pradėjo skaityti Rūtos dovanotą Bibliją.
Trina skaitė ją iki vėlyvo vakaro. Kai ji jau tiesė ranką prie migdomųjų vaistų, vidinis balsas jai pasakė: „Daugiau tau jų nebereikės“. Ji išpylė vaistus į kriauklę. Daugelis žmonių taip pripranta prie migdomųjų, kad nebegali jų nevartoti, tačiau Trina puikiausiai išsimiegojo ir prabudo pailsėjusi, įgijusi jėgų bei šviesesnio proto. Joje veikianti Dievo jėga po truputį keitė moters gyvenimą. Krikščioniškas gyvenimas – tai nėra laikytis įsikibus brangaus gyvenimo, sukandus dantis. Tai nereiškia paniškai stengtis paklusti Dievo valiai. Krikščionybė – gyvenimą keičiantis santykis su Dievu. Paulius taikliai pasakė: „Kad iš Savo šlovės lobio suteiktų jums stiprybės Jo Dvasios galia sutvirtinti jumyse vidinį žmogų“ (Laiškas efeziečiams 3, 16).
Dvasia stiprina mus iš vidaus. Trina Ker atrado slaptą kelią į savo asmeninio gyvenimo pilnatvę. Mūsų širdyje gyvenanti Šventoji Dvasia suteikia naują stulbinančią jėgą mūsų gyvenimui. Dievas siūlo jums šią gyvenimą keičiančią jėgą jau šiandien.
Markas Finlis
