Pirmiausia žmonės pakels prieš jus rankas ir ims jus persekioti. Dėl Mano vardo tąsys jus po sinagogas ir kalėjimus, vedžios pas karalius ir valdytojus. Tada jums bus proga liudyti. (Evangelija pagal Luką 21, 12–13)
Dievas dažnai išnaudoja mūsų sunkiausias situacijas, kad pasiektų geriausių rezultatų. Jos dažnai paliudija apie mūsų tikėjimą. Taip buvo ir praėjusiais šimtmečiais. Iš šešioliktojo amžiaus Londono, ekleziastinio teismo salės, mus pasiekė viena įsimintina apklausa. Vyskupas Boneris (Bonner) tardė jaunuolį, vardu Tomas Hakas (Thomas Hawkes), kuris buvo apkaltintas erezija.
„Ar tiki, – išdidžiai paklausė vyskupas, – kad palaimintame altoriaus sakramente išliko [. ] pats Kristaus kūnas ir kraujas?“
„Aš tikiu tuo, ko Kristus mane išmokė“, – paprastai atsakė Hakas.
Tai vyskupo nepatenkino. Jis norėjo išsiaiškinti, ką būtent, šio belaisvio nuomone, turėjo galvoje Kristus, sakydamas: „Imkite, tai Mano kūnas“ (Evangelija pagal Morkų 14, 22).
Hakas prisipažino nesutinkantis su esamos bažnyčios mokymu apie vadinamąjį įsikūnijimą – esą duona ir vynas iš tikrųjų tampa Kristaus kūnu ir krauju. Jis atkreipė vyskupo dėmesį, jog apie tai nekalbėjo nė vienas iš apaštalų. Jis paaiškino, jog duona ir neraugintas vynas simbolizuoja sužalotą Kristaus kūną ir pralietą kraują.
Vyskupas perpyko. „Ach taip, sere? Jūs nepriimate nieko kita, nei pasakyta Šventajame Rašte?“
Tomo Hako pozicija buvo būtent tokia. Jis norėjo mokytis tik iš Dievo Žodžio. Vėliau iš šio jaunuolio buvo pasityčiota, kad jis esą neturi nieko, tik „tą savo brangiąją Dievo knygelę“.
Hakas atsakė: „O argi to neužtenka mano išgelbėjimui?“
Boneris atšovė: „Taip, to užtenka tavo išgelbėjimui, bet ne mūsų įstaigai“. Už tokias savo pažiūras Hakas buvo pasmerktas mirčiai.
Šis žmogus buvo pasiryžęs numirti už savo tikėjimą. Jis tikėjo Šventojo Rašto tiesa. Jo neišmušė iš vėžių vyskupo patyčios. Hakas priėmė išminčiaus patarimą: „Įsigyk tiesos ir neparduok jos; pirkis išminties, pamokymo ir supratimo (Patarlių knyga 23, 23).
Šventasis Raštas kalba mums ir dvidešimt pirmajame amžiuje. Jis kviečia mus vienytis. Tiesa ragina mus sekti paskui ją. Galima eiti į kompromisą su tiesa, tačiau jos pakeisti neįmanoma. Galima jos nepaisyti, tačiau ji negali būti ignoruojama amžinai. Galima ją atmesti, tačiau galiausiai ji mus teis. Vienintelis saugus kelias yra priimti tiesą, tikėti tiesą ir sekti paskui tiesą.
Markas Finlis
