Nesistebėkite, kad ateis valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs Jo balsą. Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą. (Evangelija pagal Joną 5, 28–29)
Mažose Anglijos kapinaitėse stovi įsimintinas antkapis. Marmure iškaltas angelas vienoje rankoje laiko raktą, kurį kišą į spyną. Kita ranka jis prisidengęs akis žvelgia į viršų. Antkapio apačioje išskaptuotas užrašas: „Kol Jis ateis“.
Ką buvo sumanęs skulptorius, mes turėtume pamatyti angelo akimis – tai Dievo šlovė Kristaus atėjimo metu. Kai sugrįš Jėzus, visi kapai bus atrakinti. Tikintieji prisikels amžinajam gyvenimui.
Mirtis – dar ne pabaiga. Kapas nėra amžinas karstas. Biblija tikintiems krikščionims mirtis tėra trumpas poilsis iki mūsų Viešpaties atėjimo.
Biblijoje mirtis 53 kartus apibūdinama kaip miegas. Kalbėdamas apie Lozoriaus mirtį Savo artimiausiems mokiniams, Jėzus paprasčiausiai pasakė: „Mūsų bičiulis Lozorius užmigo, bet Aš eisiu jo pažadinti“ (Evangelija pagal Joną 11, 11). Jėzus stebuklingai prikėlė Lozorių, pademonstruodamas, jog Jo galia pranoksta mirtį. Mes neturime bijoti mirties. Mūsų mylintis Viešpats paženklins kiekvieno tikinčiojo kapą.
Vieną dieną mūsų Viešpats nužengs į šią žemę. Dangus nušvis nuo Jo šlovės. Jis žygiuos per dangų. Lygiai taip pat, kaip prieš šimtus metų Jis vardu pašaukė Lozorių, Jėzus pašauks vardais ir mūsų mylimus žmones. Jų kapai atsivers, ir jie taip pat prisikels. Tačiau bus vienas didžiulis skirtumas. Prisikėlęs Lozorius neturėjo šlovingo nemaraus kūno. Jis buvo prikeltas, kad paliudytų mūsų Viešpaties jėgą, bet paskui numirė vėl. Kai prisikels mūsų artimieji, jie turės šlovingus nemirtingus kūnus ir daugiau niekada nebemirs.
Jų gyslose pulsuos naujas gyvenimas. Jie prisikels su visa galybe ir jaunystės gyvybingumu. Jie bus tobuli ir visiškai sveiki. O mes, kurie dar būsime gyvi, taip pat būsime akimirksniu pakeisti – gausime šlovingus nemirtingus kūnus.
Kokia viltis! Koks pažadas! Te prisikėlimo realybė padrąsina jūsų širdį šiandien.
Markas Finlis
