Birželio 28 – oji adventistų bažnyčios jaunimui prasidėjo anksti. Nuo Žvirblaičių iki Širvintų surinktas ekipažas jau dešimtą valandą pradėjo pirmąjį tarnystės darbą. Pagalbos žmonėms ir evangelizacijos kelionę, kuri truko penkias dienas, jaunuoliai pradėjo namo dažymu.
Kiekviena „Važiuokime ir padarykime“ kelionės diena turėjo įtemptą ir turtingą veiklomis dienotvarkę. Kad diena būtų sėkminga, rytas visad prasidėdavo su dvasiniu maistu, kurį iš Dievo rankų dalydavo parinkti savanoriai. Iškart po jų virtuvės šefės stiprindavo jaunimą energingais pusryčiais, gėrybių įvairovė margino stalą gražumu ir skanumu.
Pasistiprinę ir pasikrovę energija kelionės dalyviai skubėdavo į pagalbą tiems, kuriems labiausiai jos reikėjo. Per visas dienas jaunimui pavyko nudažyti namą, nuravėti ir šiek tiek išarti daržą, pasidarbuoti tikėjimo brolio gyvenamojoje vietoje, kur buvo įvairiausio darbo: lentų tvarkymo, pjaustymo, šakų nešimo, stogo dengimo, tvoros dažymo.
Fizinei pagalbai buvo skiriamas laikas iki pietų, o popiet jaunimas skubėdavo skelbti mūsų Aukščiausiąjį miesto žmonėms. Jaunuoliai dalijo laikraščius „Vilties šaltinis“, giedojo šlovinimo giesmes ir net dovanojo knygas, kurios prisidės prie naujų sielų išgelbėjimo. Evangelizacinis laikas vis atnešdavo neapsakomų ir nuostabių patirčių, kurios parodė šio tarnavimo svarbumą ir prasmę. Pavyzdžiui, moteris, vieną dieną gavusi laikraštį, kitą dieną rado knygų dovanojimo vietą ir dalijosi ramybės jausmu, kurį jai suteikė „Vilties šaltinio“ skaitymas.
Taip pat įspūdį paliko mergaitė iš trijų draugių kompanijos. Užkalbinta, ji nenustojo klausinėti klausimų vieno iš evangelizuojančiųjų. Pradžioje mažoji negavo laikraščio dėl matomo nenoro jį skaityti. Galiausiai ji įrodė, kad laikraštį skaitys, tad buvo apdovanota „Vilties šaltiniu“. Ir ką jūs galvojate? Atsiskleidusi laikraštį ji garsiai skaitė draugėms, ir žinia iš Dievo pasiekė visų trijų mergaičių protus. Jaunimui ši nuostabi tarnavimo dalis išliks širdyse dar ilgai, kaip nuostabus evangelizacijos vaisius.
Evangelizacinė dalis dvi dienas truko Širvintose ir tris – Vilniuje, kur buvo išdalyta daugiausiai laikraščių ir knygučių.
Grįžę po evangelizacijos į laikinus namus, savanoriai padėkodavo Dievui už virėjų paruoštą kvapnaus maisto stalą. Mėgaudamiesi gardžiais patiekalais atsikvėpdavo po visų veiklų.
Vakaro programa vakariene nesibaigdavo, pastorius Bertoldas kiekvieną vakarą mokydavo jaunimą apie tinkamą tarnystę. Tarnavimas – Dievo pašlovinimas, kuris atneša dvasinį rezultatą. Šis sakinys buvo įrašytas klausytojų širdyse.
Pamokyti ir pasisėmę išminties, dalyviai dieną užbaigdavo dienos įspūdžių aptarimu.
Visą stovyklos savaitę nuspalvino prasminga veikla ir neįkainojamos patirtys, kurios jaunuoliams suteiks dar daugiau noro ir jėgų sekti Jėzų gyvenimo kelionėje.
Parengė Vakarė Girčytė
