I DALIS
Viešpats DIEVAS, Izraelio Šventasis, šitaip sako: „Grįžimu ir atsidavimu būsite išgelbėti; ramybė ir pasitikėjimas – jūsų jėga“. (Izaijo pranašystė 30, 15)
Misteris Jakobsenas žinojo, kad jo, kaip klestinčios kompanijos vadovo, darbas reikalauja iš jo daug jėgų. Jis žinojo, kad jis yra labai išvargęs žmogus, retai galintis pakankamai pailsėti. Bet atrodė, jog toks gyvenimo būdas jam patinka. Jis mėgo savo darbą.
Visada atsirasdavo dar viena programa, kurią reikėjo vykdyti, dar vienas personalo konfliktas, kurį reikėjo spręsti, dar vienas pardavimų tikslas, kurį reikėjo pasiekti. Kažkas visada varė jį į priekį.
Krūtinės skausmus, bemieges naktis ir sausakimšą dienotvarkę misteris Jakobsenas nešiojo kaip savo emblemą. Jis kone tuo didžiavosi. Tai simbolizavo jo pasišventimą darbui.
Bet pagaliau vieną dieną aštrus skausmas krūtinėje privertė jį apsilankyti pas gydytoją. Po apžiūros gydytojas paklausė: „Jūs tikriausia pastaruoju metu patyrėte didžiulę įtampą?“
Įmonės vadovas atsakė kiek sarkastiškai: „Įtampą! O argi būna gyvenimas be įtampos?“
Tačiau tada gydytojas davė sukrečiantį receptą. „Nežinau, kuo jūs užsiimate, bet rekomenduoju pradėti ieškotis kito darbo.“
Tai privertė misterį Jakobseną kuo skubiau atsitokėti. Jam gali tekti palikti kompaniją! Kažkas iš tiesų buvo negerai. Jis suprato, kad nors jam tik 29 metai, jį gali bet kada ištikti širdies smūgis.
Daugeliui žmonių nelengva nustoti suktis kaip voverė rate. Ir kartais gydytojo kabinete mes išgirstame šokiruojančią diagnozę. Kartais mes nesustojame, kol nesugadiname sau sveikatos.
Mūsų gyvenime ateina metas, kai Dievas paragina pervertinti savo prioritetus. Ateina metas, kai Jo Dvasia kviečia mus susimąstyti. Gyvenimas nesulaikomai bėga. Jis pralekia, mums to net nesuvokus. Jei neskiriame laiko apmąstymams, mes lekiame per gyvenimą strimgalviais – nuo vieno dalyko prie kito, net negalvodami.
Susimąstymas gyvenimo tėkmėj nėra savaiminis; jis turi būti planuojamas. Jums norisi skubėti? Gal jaučiatės, tarsi nešamas galingos srovės? Gal pastebite patvinusioje upėje pavojingas, aštriabriaunes uolas? Štai keletas biblinių patarimų, kurie gali praversti:
„Gera laukti kantriai, kol išgelbėjimas ateis iš Viešpaties“ (Raudų knyga 3, 26).
„Būk kantrus ir lauk VIEŠPATIES“ (Psalmynas 37, 7).
„Gulėdamas guolyje, Tave menu, per kiaurą naktį mąstau“ (Psalmynas 63, 7).
Dievo patarimas aiškus. Neleiskite gyvenimui paprasčiausiai pralėkti. Stabtelėkite. Susimąstykite. Pailsėkite. Kantriai palaukite Dievo. Įvertinkite savo prioritetus. Giliai įkvėpkite ir leiskite visos amžinybės Viešpačiui suteikti jums šiandien naują perspektyvą.
Markas Finlis