II DALIS
Taigi Kristaus vietoj einame pasiuntinių pareigas, tarsi pats Dievas ragintų per mus. Kristaus vardu maldaujame: „Susitaikinkite su Dievu!“ (Antras laiškas korintiečiams 5, 20)
Markas Ričis (Mark Ritchie) dirba vienoje iš labiausiai įtemptų aplinkų, kokias tik galima įsivaizduoti. Jis prekiauja Čikagos prekybos rūmuose, kur vyksta didžiausi pasaulyje mainai. Šiame verslo pasaulyje per dalį sekundės gali būti laimėtas ar prarastas ištisas kapitalas. Šimtai vyrų ir moterų nenuleisdami akių nuo aukštai iškeltų elektroninių tablo, įnirtingai mojuoja rankomis, šaukia ir spaudo žybsinčius pultelius. Kaip rungtynių aistruoliai, jie nenurimsta, kol nepasigirsta baigiamasis skambutis.
Šiame įtampos kupiname pasaulyje Ričis išdirbo daug metų. Jo prekybos kompanija, CRT, taip išaugo, kad Wall Street Journal ją pavadino „pramonės pavydu“. Tačiau kažkas sulaiko Ričį nuo visiško pasinėrimo į nuolatines mainų reikmes. Kažkas išlaiko jį ramų šios karštligiškos veiklos sūkury. Ir tai yra jo tvirtos kaip uola vertybės.
Ričis yra pasišventęs krikščionis ir nori beprotiškame verslo pasaulyje taikyti Kristaus vertybes. Jo didžiausias troškimas yra padėti vargšams tapti nepriklausomais įmonininkais. Tai viena iš sričių, kur jis investuoja savo pelną. Jo besiplėtojanti agentūra, vadinama „Ceretech“, mėgina supažindinti žmones su pažangiomis technologijomis. Dabar maždaug 120 moterų Nairobio lūšnynuose paprastų Ričio tiekiamų kojinių mašinų pagalba sėkmingai verčiasi mezgimu.
Ričis neapsaugotas nuo prekiaujant kylančių pavojų. Kartą aukso rinkoje per vieną dieną jis prarado 200 000 dolerių. Įtampa jam pažįstama, tačiau yra kai kas didesnio jo gyvenime, negu tai, ką dienos pabaigoje rodo skaičiai. Didžiausią džiaugsmą jam teikia savo lėšų panaudojimas padedant kitiems. Be to, jam kur kas svarbiau pagelbėti savo žmonai Nensei prižiūrėti judviejų penkis vaikus negu „sumedžioti“ ką nors stambaus rinkoje.
Jeigu Ričis staiga sužinotų, kad jam teliko gyventi penkios minutės, jam nereikėtų pulti prie telefono, kad nusiųstų žinutę savo apleistiems artimiesiems. Jam netektų ūmai susivokti, kad jis prarado gyvenime tai, kas svarbiausia. Jis žinotų, jog padarė teisingą investiciją.
Mokslininkai, kurie tyrinėja streso sukeltą išsekimą, išsiaiškino, kad žmonės, turintys nesavanaudiškų tikslų, gyvena kur kas geriau ir lengviau įveikia stresą, negu tie, kuriuos motyvuoja tik valdžia, padėtis ar piniginė. Kai darbas mums sukelia stresą, kartais pravartu paklausti: Kodėl aš darau tai, ką darau? Ar tik dėl pinigų? O gal dėl liaupsių, kurių sulaukiu iš aplinkinių, kai gerai atlieku darbą? Gal čia kalta valdžia, kurią jaučiu, kontroliuodamas kitus? O gal yra dar kitas, gilesnis, kilnesnis motyvas – suvokimas, jog Dievas suteikė man talentus tam, kad panaudočiau juos dėl Jo?
Kad ir kuo mes užsiimtume, pirmiausia esame Kristaus pasiuntiniai. Ši nauja paradigma suteikia gyvenimui naują matmenį. Darbinė įtampa atsiranda kur kas didesnio paveikslo kontekste. Tesuteikia jums Kristus šią naują perspektyvą jau šiandien.
Markas Finlis
