Ir atleisk mums mūsų kaltes, nes ir mes atleidžiame kiekvienam, kuris mums kaltas. (Evangelija pagal Luką 11, 4)
Man teko matyti, kaip Kristaus ramybė veikia šeimose, kurios buvo iširusios dėl didžiulių nuoskaudų. Aš mačiau, kaip Kristus numaldo kartėlį. Aš stebėjau, kaip ilgus metus nebendravę žmonės susitaiko.
Niekada neužmiršiu, kaip Brazilijoje į vieną iš mūsų dvasinių savaitgalių „Parašyta“ atėjo toks vyras. Jo širdis buvo kupina nuoskaudos savo broliui. Jų keliai išsiskyrė prieš dvidešimt penkerius metus, ir nuo tada jie nebuvo susitikę. Jaunesnysis brolis paprašė paskolinti pinigų, vyresnysis atsisakė. Jie labai susipyko. Santykiai nutrūko. Susirinkimuose „Parašyta“ jaunesnysis brolis visai netikėtai pajuto, kad jo pyktis tirpsta, kad jį pakeičia Kristaus ramybė.
Tada, savo nuostabai, jis pastebėjo anapus praėjimo sėdintį savo brolį. Tą vakarą įvyko nuostabus susitaikymas. Buvo ašarų, buvo apsikabinimų. Dvidešimt penkerius metus vešėjęs priešiškumas išnyko. Iš tamsios kartėlio bedugnės, kuri ketvirtį amžiaus skyrė šiuos du brolius, sušvito Kristaus ramybė ir meilė.
Štai vienintelė mintis, kuri viską pakeitė įsiskaudinusioje brolio širdyje. „Kad ir ką mano brolis man padarė, Kristui aš esu labiau nusikaltęs. Kad ir kokią neteisybę aš iškenčiau, Kristus nuo mano rankos kentėjo labiau.
Jeigu Kristus, su kuriuo aš taip blogai elgiausi, taip mielai man atleidžia, aš privalau lygiai taip pat noriai atleisti savo broliui. Mano brolis man nepadarė nieko, kas būtų taip blogai, kaip mano nuodėmės prieš Kristų.“
Aš stebėjau, kaip šie du vyrai, taip ilgai nebendravę, pagaliau apsikabino. Aš mačiau jų didžiulį apgailestavimą dėl to, kaip jie pasielgė vienas su kitu. Aš klausiausi jų atsiprašinėjimų. Atleisti kažkam, kas jums nusikalto ir nėra vertas atleidimo, – gera savybė.
Atleidimo dvasia yra Kristaus Dvasia. Nesvarbu, ar tai kažkieno maža klaidelė, ar didžiulė neteisybė, mūsų atleidžiantis Viešpats kviečia jus tapti Jo atleidimo kanalu jau šiandien. Jis kviečia jus tapti Jo meilės kupino atleidimo kanalu aplinkiniams žmonėms.
Markas Finlis
