Geriau būti kantriu žmogumi, negu galiūnu; suvaldyti save geriau, negu užkariauti miestą. (Patarlių knyga 16, 32)
Savo pyktį mes galime suvaldyti, atiduodami jį Dievui. Apleistos senos miesto dalies berniūkštis, vardu Benas, gali mus pamokyti, kaip tai daroma.
Benas užaugo Detroito gete, kur gatvėse laisvai liejasi pyktis, kur susirėmimas su kažkuo, kas parodė jums nepagarbą, yra gyvenimo būdas.
Lankydamas vidurinę mokyklą Benas jau buvo tikras priešgina. Vieną popietę jam klausantis radijo, jo draugas sušuko: „Ir tu tai vadini muzika?“ bei perjungė kitą stotį. Benas atšovė: „Tai jau tikrai geriau negu ta, kuri tau patinka!“ ir norėjo vėl perjungti buvusiąją. Draugas neleido, ir Beną akimirksniu apėmė aklas įniršis. Jis griebė lenktinį peiliuką, kurį nešiodavosi kišenėje, atlenkė jį ir dūrė draugui į pilvą. Peilis atsitrenkė į diržo sagtį su tokia jėga, kad nulūžo ir nukrito ant žemės. Benas spoksojo į peilio ašmenis, ir jam pakirto kojas. Jis vos nenužudė žmogaus. Jis vos nenudūrė savo gero draugo. Kodėl?
Šis incidentas privertė Beną paskelbti karą savo pykčiui. Jis turėjo kažką daryti. Vienam susitvarkyti su savo temperamentu buvo sunku. Benas pasimeldė: „Viešpatie, paimk iš manęs tą pyktį. Jei nepaimsi, niekada iš jo neišsivaduosiu. Tik Tu gali mane pakeisti.“
Grįžęs namo Benas užsidarė vonioje ir pradėjo skaityti Patarlių knygą. Jis perskaitė daugybę vietų, kuriose kalbama apie nevaldomą pyktį ir tai, kur jis nuveda. Šie žodžiai, atrodė, parašyti kaip tik jam. Didžiausią įspūdį Benui paliko eilutė: „Geriau būti kantriu žmogumi, negu galiūnu; suvaldyti save geriau, negu užkariauti miestą“ (Patarlių knyga 16, 32).
„Sumanus žmogus negreitas pykti, o atleisti įžeidimą – jam garbė“ (Patarlių knyga 19, 11). Mes supykstame, kai kitų klaidos mums atrodo pernelyg didelės. Mus ima tiesiog persekioti mintis apie tą nedorybę, kurią mums kažkas padarė. Mus pradeda kontroliuoti kito žmogaus veiksmai.
Būtent taip nutiko ir Benui. Jis žinojo, jog turi su tuo kovoti. Patarlės parodė išeitį. Jis sutiko su senovės išminčium, kad „pyktis nuožmus, įtūžis nenugalimas“ (Patarlių knyga 27, 4) ir „kantrusis nuramina ginčus“ (Patarlių knyga 15, 18).
Šie žodžiai suteikė Benui viltį, padėjo jam atsistoti ant kojų. Jis įsipareigojo kiekvieną dieną skaityti Šventąjį Raštą ir visiškai atsidavė Dievui bei patikėjo Jam savo problemą. Beno širdgėlą ir paniką pakeitė ramybė. Išėjęs iš kambario jis jautė, jog Dievas jį pakeitė. Dievas ryžtingai numaldė šio jaunuolio nesuvaldomą pyktį. Rankos, kurios kitados griebėsi peilio, tapo drausmingo, meistriško chirurgo rankomis. Benas Karsolas (Ben Carson) tapo vienu iš labiausiai Amerikoje gerbiamų pediatrų neurochirurgų.
Dievas gali susidoroti ir su jūsų pykčiu – tereikia pavesti jį Jam. Ar jūsų širdyje esama pykčio? Kodėl šiandien pat, kai melsitės, neatidavus jo Dievui?
Markas Finlis
