Viešpaties DIEVO dvasia su Manimi, nes Viešpats patepė Mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Jis pasiuntė Mane guosti prislėgtųjų, skelbti belaisviams laisvę ir atidaryti kalėjimo duris kaliniams. (Izaijo pranašystė 61, 1)
Neįprastas vaikų sugebėjimas atgauti savo fizines ir dvasines jėgas vis dar stulbina nedarnias šeimas stebinčius psichologus. Vaikai gali būti neprižiūrėti, kęsti smurtą ir vis tiek šlietis prie tėvų, mylėti bei viltis.
Sara Moskovič parašė savo garsiąją knygą „Meilė nepaisant neapykantos: Holokaustą iškentę vaikai ir jų gyvenimas suaugus“. Joje ji papasakojo 24 žmonių, iš kurių ėmė interviu, istorijas. Visi jie buvo išvaduoti iš nacistinių koncentracijos stovyklų dar vaikystėje. Sunku įsivaizduoti baisesnę aplinką vaikui.
Sara Moskovič rašo: „Išlikusiems vaikams buvo pranašaujama, kad suaugę jie bus nekomunikabilūs, stipriai traumuoti žmonės. Tačiau iš tikrųjų daugelis įsijungė į visuomeninę veiklą, yra giliai tikintys ir gyvena dvasinį gyvenimą.“ Karo ir mirties siaube šie mažyliai kažkaip sugebėjo atrasti dvasines vertybes.
Kristaus, kuris gydo „nuolankiuosius“ bei „išlaisvina belaisvius“ jėga yra kur kas didesnė už mūsų ankstyvoje vaikystėje patirtus sunkumus. Pasauliečiai humanistai paveldimumą ir aplinką laiko pagrindiniais mūsų likimą formuojančiais veiksniais. Mes, krikščionys, neneigiame paveldėjimo bei aplinkos įtakos ir neignoruojame ankstyvos vaikystės patirties. Mes suprantame, koks svarbus yra tėvų taikytas auklėjimas. Tačiau mes tikime, kad didžiausią įtaką charakteriui daro dinamiška, gyvenimą keičianti Evangelijos jėga. Yra puikiai visuomenėje prisitaikiusių suaugusiųjų, kurių vaikystė buvo siaubinga. Jų gyvenime viską pakeitė Kristaus jėga.
Paulius rašė: „Taigi kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys“ (Antras laiškas korintiečiams 5, 17). Kristuje Dievas padaro iš mūsų naują kūrinį. Kristuje malonės jėga didesnė negu netikę genai. Kristuje dangiškojo Tėvo įtaka stipresnė už geležinę žemiškojo tėvo ranką. Patirkite Jo meilę šiandien. Teišvaduoja ji jus iš tamsaus kalėjimo, kur buvote taip ilgai prirakinti.
Markas Finlis
