Kai Manęs ieškosite, rasite Mane. Taip, jeigu visa širdimi Manęs ieškosite. (Jeremijo pranašystė 29, 13)
Suimtas savo ramiame kaimelyje, Patrikas buvo sumuštas ir nutemptas į laukiantį laivą. Atgavęs sąmonę, jis susivokė, jog yra plukdomas į Airiją kaip vergas. Neilgai patarnavęs ten, jis rado būdą pabėgti. Jis paspruko į Galiją, kur girdėjo skelbiant Kristaus Evangeliją. Patrikas priėmė ją ir buvo pakrikštytas. Pajutęs pareigą paskelbti Evangeliją toje šalyje, kur vergavo, jis grįžo į Airiją. Čia jis sakė jaudinančius biblinius pamokslus ir atvedė daugybę žmonių prie kryžiaus. Jo didžiai dvasingas pamokslavimas padarė įspūdį net „aukštiesiems karaliams“.
Ilgainiui Patrikas pakrikštijo karaliaus sūnų Konalą ir daugelį kitų. Konalo proanūkis Kolumba priklausė karališkajai giminei pagal savo motinos Eifnės liniją. Kolumba priėmė Patriko skelbtą biblinį mokymą. Dėl Kristaus jis netgi atsisakė sosto. Kaip ir Patrikas, jis laikė Bibliją vieninteliu tikėjimo pagrindu. Jis ypač akcentavo, kaip svarbu su meile paklusti Dešimčiai įsakymų, kuriuos jis vadino „Kristaus Įstatymu“.
Per Kolumbą galingai veikė Dievo Dvasia. Maždaug 563 metais po Kristaus mažoje Jonos saloje, netoli Britanijos pakrantės, jis įsteigė krikščionišką mokyklą ir misionierių centrą. Manoma, kad jis pats mažiausia 300 kartų ranka perrašė Naująjį Testamentą ir dideles dalis Senojo.
Kaip savo garsiame veikale „Keltų bažnyčia Britanijoje“ teigia daktaras Leslis Hardingas (Leslie Hardinge), viena iš išskirtinių keltų charakteristikų yra pagarbus požiūris į biblinę sabatą.
Dievo didžiavyriai Patrikas ir Kolumba, vienas – pabėgęs vergas, kitas – sosto paveldėtojas, tamsiaisiais viduramžiais Airijoje ir Škotijoje neleido užgesti Dievo tiesos šviesai.
Dievas visais laikais turi vyrų ir moterų, kurie lieka ištikimi Jo tiesai, kad ir kokios būtų pasekmės. Ir mūsų dienomis yra žmonių, kurie dėl Kristaus darbo atsisako to, ką „siūlo pasaulis“. Jų širdys dega vieninteliu troškimu – tarnauti savo Mokytojui. Juos sužavėjo kitas Mylimasis. Pasaulio vilionės jų netraukia. Jie „ištikimi tikėjime“. Jie – nuolankūs, atsidavę, pasišventę tikėjimo žmonės. Jie Dievo didvyriai – tikri čempionai. Dievas kviečia kiekvieną iš mūsų prisijungti prie šios karališkosios linijos.
Markas Finlis
