Ir pamačiau numirusius, didelius ir mažus, stovinčius priešais sostą. Ir buvo atskleistos knygos, buvo atversta dar viena, būtent gyvenimo knyga. Mirusieji buvo teisiami iš užrašų knygose pagal jų darbus. (Apreiškimas Jonui 20, 12)
1979 metų gegužės 25 dieną Džonas Spenklinkas (John Spenkelink), trisdešimtmetis valkata, padaręs žmogžudystę, Floridoje buvo nuteistas mirti elektros kėdėje. JAV aukščiausiasis teismas atsisakė atidėti jo mirties bausmę. Spenklinkas buvo pirmasis žmogus, kuris turėjo būti šitaip nubaustas Jungtinėse Valstijose po to, kai Haris Gilmoras (Gary Gilmore) 1977 metais pareikalavo, kad jam būtų leista matyti savo egzekuciją.
Sunku įsivaizduoti įtampą teismo salėje, kai tuoj turi nuskambėti nuosprendis. Kai visi įrodymai jau pateikti ir byla kruopščiai išnagrinėta, vyriausiasis prisiekusysis atsigręžia į salę, pilną žmonių, nekantriai laukiančių nuosprendžio.
Teisėjas klausia: „Koks jūsų nuosprendis?“ Vienu amžinybės akimirksniu, atrodo, visa kūrinija užgniaužia kvapą. Vienintelis žodis „nekaltas“ daugeliui salėje gali sukelti palengvėjimo atodūsį, užlieti teisiamąjį džiaugsmu, išvaduoti jo artimuosius iš susikaupusios nevilties.
Tačiau Džono Spenklinko atveju tokio palengvėjimo nebuvo. Nuskambėjo vienintelis žodis – „Kaltas“. Sulig tuo žodžiu buvo nutrauktas jo gyvenimas žemėje.
Vienas vienintelis žodis, nuskambėjęs vienaip ar kitaip. Mes visi išgirsime vieną iš dviejų nuosprendžių.
Teisme prisiekusieji kruopščiai pasveria įrodymus. Kiekvienas faktas skrupulingai patikrinamas.
Dieviškojoje likimo dramoje dangaus rūmuose bus atverstos dangaus įrašų knygos, ir nesuskaičiuojama gausybė dangiškų būtybių peržiūrės faktus. Dievas pademonstruos Savo neįtikėtiną meilę. Jis bandė išgelbėti kiekvieną žmogų. Jis nuėjo ilgą kelią, kad mus atpirktų. Nėra nieko, ko Jis nepadarytų dėl mūsų išgelbėjimo. Dangaus nuosprendis parodys, kaip mes reagavome į Dievo kvietimą. Nors išgelbėjimas įmanomas tik per tikėjimą, mūsų darbai parodo mūsų tikėjimo nuoširdumą. Tikėjimas, kuris nepasireiškia gerais darbais, nėra tikras. Tai visai ne tikėjimas. Tai tik pasitikėjimas savimi. Apaštalas Jokūbas aiškiai pasakė: „Ar nori žinoti, neišmintingas žmogau, kad tikėjimas be darbų nevaisingas?“ (Jokūbo laiškas 2, 20). Mūsų darbai yra svarbūs. Kai nėra nuoširdžių darbų, nėra ir nuoširdaus tikėjimo.
Šiandien teatsiskleidžia jūsų tikėjimas paklusniame gyvenime. Paskutiniajame Dievo teisme nebeliks gėdos ir pretenzijų. Išliks tik biblinis tikėjimas, pasireiškiantis gerais darbais.
Markas Finlis
