Bet džiaugiasi VIEŠPATIES Įstatymu ir mąsto Jo Įstatymą dieną ir naktį. (Psalmynas 1, 2)
Jeremijo Levino (Jeremy Levin) gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, kai jį apsupo musulmonų šiitai ir jis pateko į nelaisvę Lebanono Beka slėnyje. CNN Beiruto biuro viršininkas Levinas buvo izoliuotas, bejėgis ir išsigandęs. Vienintelis atvejis, kai jis matė kitą žmogų, buvo tada, kai pagrobėjai vedė jį maudytis. Susigūžusiam belangės patalpos kampe ir tūnančiam ten valandų valandas, mėnesių mėnesius, Jeremijui desperatiškai reikėjo su kažkuo pasikalbėti. Jis tik nuogąstavo, kad, jeigu ims kalbėtis su savim, išsikraustys iš proto. Taigi jis nusprendė pasikalbėti su Dievu.
Iš pradžių Jeremijui buvo nejauku tai daryti. Nors būdamas rabino sūnus, Jeremijas jau seniai buvo apsisprendęs tikėti tik konkrečiais daiktais, daiktais, kuriuos galima paliesti ir pajusti. Savo religinį paveldą jis buvo atmetęs.
Tačiau, kadangi šioje nykioje vienutėje mažai ką buvo galima paliesti ar pajusti, Jeremijas ilgainiui kreipėsi į Dievą ir pradėjo kalbėtis su Juo. Veikiai jis suprato, jog tai prasmingas abipusis pokalbis.
Malda – daug daugiau negu monologas. Kai tyliai mąstome, atverdami savo širdis Dievui, Jis prabyla. Jo Dvasia veikia mūsų širdis. Karštligiškas dvidešimt pirmojo amžiaus tempas trukdo išgirsti Dievo balsą. Jo balsas paskęsta kasdieninio gyvenimo verpete. Psalmistas apibūdina teisų žmogų, kaip tą, kuris kasdien mąsto Dievo Įstatymą (Psalmynas 1, 2), kaip tą, kuris apmąsto Dievo darbus (Psalmynas 77, 12), kaip tą, kuris galvoja apie Dievą nakties valandomis (Psalmynas 63, 7).
Krikščioniškas mąstymas, kaip prasmingo maldos gyvenimo dalis, labai skiriasi nuo Rytų misticizmo. Krikščioniškas mąstymas nėra pastangos nuskaidrinti protą; tai pastangos pripildyti protą. Tai susikaupimas. Mąstydami apie Dievo meilę, Dievo Įstatymą, Dievo darbus, Dievo gerumą, Dievo kilnumą, mes prisipildome minčių apie Jį. Tomis ramybės akimirkomis Dievas nuostabiai priartėja.
„Dievo santykiai su kiekvienu žmogumi yra tokie glaudūs ir tvirti, tarsi žemėje daugiau nebūtų nė vieno, kuriuo Jis turėtų rūpintis, nė vieno, už kurį Jis atidavė Savo mylimąjį Sūnų“ („Kelias pas Kristų“, p. 93–94).
Mąstymas sukuria aplinką Dievui kalbėti. Tai atmosfera, kurioje Dievas ramiai veikia mūsų sielas. Toje ramybėje mes galime girdėti Jo balsą. Kodėl nepradėjus ugdytis tokio pasišventimo jau šią savaitę? Paimkite Bibliją, susiraskite kokią ramią vietelę anksti ryte arba vėlai vakare. Pradėkite nuo pirmos psalmės. Truputį paskaitykite ir paprašykite Dievo, kad jums kalbėtų per Savo Žodį. Klausykite Jo balso. Jums gali tekti ištikimai tai daryti kelias dienas, kol įprasite, bet veikiai pajusite asmeninį Dievo artumą. Kai tai įvyks, jūs patys lauksite šių pasišventimo akimirkų.
Markas Finlis
