Pirmąją savaitės dieną, rytui auštant, moterys atėjo prie kapo, nešdamosi paruoštus tepalus. Jos rado akmenį nuritintą nuo kapo. (Evangelija pagal Luką 24, 1–2)
Toji diena prasidėjo kaip bet kuri kita. Tekėjo saulė. Čiulbėjo paukščiai, giedojo gaidžiai, bliovė asiliukai. Budo iš miego žmonės, rąžėsi, žiovavo, prausėsi ir pusryčiams valgė sužiedėjusią duoną bei džiovintą žuvį.
Dvi Marijos nuskubėjo prie Jėzaus kapo atlikti įprastinę užduotį. Ne viltis atvedė tas moteris prie kapo sekmadienio rytą; tai buvo pareiga ir pasišventimas. Jos daugiau nieko nesitikėjo. Šiaip ar taip, ko galima tikėtis iš mirusiojo? Kai paskutinį kartą jos matė Jėzaus kūną, jis buvo sumuštas, sumaitotas ir kruvinas.
Marija žinojo, kad šią užduotį reikia atlikti. Jėzaus kūną reikėjo paruošti laidotuvėms. Petras nepasisiūlė to padaryti. Andriejus taip pat neišreiškė noro. Nežengė į priekį ir Jonas. Apvalyti raupsuotieji, išgydyti kentėjusieji, atleidimą gavę nusidėjėliai – niekas nepasiūlė pagalbos. Tai nusprendė atlikti tik dvi Marijos. Jų neinspiravo jokie savanaudiški motyvai. Jos davė ne tam, kad gautų. Jos davė tam, kad duotų.
Būna atvejų, kai ir iš mūsų tikimasi, kad mes mylėsime, nelaukdami nieko mainais. Būna atvejų, kai mes esame pašaukti duoti žmonėms, kurie niekada už tai nepadėkos. Būna atvejų, kai Dievas prašo mūsų atleisti žmonėms, kurie niekada neatleis mums. Kartais būname pašaukti ateiti anksti ir išbūti iki vėlumos, kai niekas to nepastebi. Būna atvejų, kai mes atliekame užduotį paprasčiausiai dėl to, kad ji turi būti atlikta.
Tą rytą Dievas matė jų ašaras. Jis žinojo apie jų pasišventimą. Jis įvertino jų ištikimą tarnystę. Ir netikėtumų Dievas padarė kai ką stulbinančio. Tą eilinę, niekuo neišsiskiriančią dieną abi Marijos sutiko mūsų prisikėlusį Viešpatį.
Džiaugsmas užliejo jų širdis. Jų Viešpats gyvas! Kai jos išpuolė iš tuščio kapo papasakoti mokiniams nieko jame neradusios, Jėzus pasitiko jas ir paragino „džiaugtis“. Jis buvo prisikėlęs (Evangelija pagal Matą 28, 9).
Stabtelėkite akimirksniui ir pagalvokite apie tai. Dvi moterys, atlikdamos savo kasdieninius darbus, akis į akį susitiko su gyvuoju Viešpačiu. Koks netikėtų palaiminimų Dievas! Jūs galite sutikti Jį kad ir šiandien. Jūs galite sutikti Jį įprastinėje savo gyvenimo rutinoje. Jūs galite sutikti Jį atlikdami kasdieninius darbus.
Kai tarnaujame dėl tarnavimo ir nieko nenorime mainais, mūsų širdys keistai sušils, ir mes taip pat Jį sutiksime. Šiandien ieškokite Jo netikėtų palaiminimų savo gyvenime. Jis čia pat, ir Jo glėbys pilnas palaiminimų jums.
Markas Finlis
