Pažvelk giliau!
Atrask, tai kas nematoma

Pažvelk giliau!

Įžiebk meilės židinį!
Santykių ir šeimos patarimai Tau

Įžiebk meilės židinį!

Vartai į kitą pasaulį
Knygos mąstantiems

Vartai į kitą pasaulį

Adventistai, Šventasis Raštas ir sveikatingumo principai 0 2019-05-18 — 22:41

Šiandieną žmonės daug kalba apie sveikatą ir sveiką gyvenimo būdą. Žurnalistai rašo straipsnius sveikatos tema, televizijos laidų vedėjai ruošia programas apie maisto produktų poveikį žmogaus sveikatai, visuomenė informuojama dėl kenksmingo rūkimo poveikio, vyriausybė svarsto apie sveikatingumo programas. Apie žmogaus sveikatą ir amžino gyvenimo viltį parašyta Biblijoje.

Septintosios dienos adventistai palaiko ir skelbia sveikatos principus, kurie atskleisti Šventojo Rašto mokyme ir pagrįsti moksliniais tyrimais. Mes  tikime, kad vyras ir moteris ne išsivystė evoliucijos būdu, kaip tai teigia XIX a. gyvenusio Darvino teorija, bet buvo Dievo sukurti ypatingam tikslui – gyventi amžinai, be ligų, skausmo, kančių, prievartos, mėgautis bendravimu, mylėti ir gerbti vieniems kitus, sudaryti santuokas, susilaukti palikuonių, pažinti Viešpaties kūrybą, šlovinti Dievą bendraujant su Juo akis į akį. Toks mokymas yra užrašytas Šventojo Rašto puslapiuose ir skelbiamas karta iš kartos. (Pradžios knyga 1, 27) “Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; kaip vyrą ir moterį sukūrė juos.”

Mes gimėme, nes toks yra Dievo planas. Mes naudojamės visais visuomenės pasiekimais bei patogumais, ir manome, jog tai turi padėti mums labiau pajausti gyvenimo pilnatvę. Vis dėlto tenka pripažinti, jog gyvenimo pilnatvės nepatiriame ir nesame geresnėje padėtyje nei tos kartos, kurios gyveno prieš mus. Mes neišsprendėme tų problemų, kurios egzistavo prieš kelis tūkstančius metų. Tos pačios ligos, tas pats neteisingumas, ta pati neapykanta, tas pats nepasitenkinimas, sunkumo pojūtis krūtinėje, karai ir mirtys, aišku ne tos pačios, bet nuolatinės.

Šventojo Rašto puslapiuose užduodami klausimai buvo aktualūs praeities kartoms ir išlieka aktualūs mūsų dienoms. Skirtingos tautos, kultūros, kalbos siekė surasti atsakymus į šiuos klausimus, tačiau turėjo pripažinti, jog tai viršija jų jėgas. Kas pajėgus atsakyti į klausimus: „Kaip padaryti, jog visi elgtųsi teisingai santykiuose vienas su kitu? „Kaip išgydyti visus ligonius?“ „Kaip panaikinti mirtį?“

Teisingumas ir tarpusavio santykiai

Nėra pasaulyje žmogaus, šeimos, žmonių grupės ar tautos kuriems nerūpėtų teisingumas ir tarpusavio santykiai. Nuo pat žmonijos atsiradimo pradžios, teisingumo laikymasis santykiuose vienas su kitu buvo reikalavimas. Pirmieji Adomo ir Ievos sūnūs turėjo vienodas galimybes pažinti Dievą, puoselėti gerus tarpusavio santykius, gyventi viltyje. Tačiau Kainas pasirinko kitą kelią. Jis panorėjo gyventi nepriklausomai nuo autoritetingo mylinčio Dievo žodžio, bei nuosavą „teisingumą“ primesti Abeliui ir kitiems. Pykčio pagautas jis pakėlė ranką prieš brolį ir atėmė iš jo gyvybę. Nuo to laiko Kaino kelias – savo nepriklausomumo, ambicijų, nesitaikstymo, arogancijos, priešiškumo, Dievo autoriteto atmetimo, tapo daugelio žmonių keliu. Mozės laikais Viešpats Izraelio tautai davė įstatymą ir įteisino draudimą savavališkai pakelti ranką prieš kitą asmenį. Jeigu kas nors sumanys keršyti ar luošinti, tuomet jo lauks teismas ir toks pat likimas. (Kunigų knyga 24, 20) “…galūnė už galūnę, akis už akį, dantis už dantį. Kokią žaizdą jis padarė artimui, tokia ir jam bus padaryta.” Teismas perėmė teisingumo principus ir teisę bausti darančius nusikaltimus, spręsti ginčus, užtikrinti saugumą visuomenėje. Izraelio teisėjai turėjo siekti nekaltojo išteisinimo, apgynimo ir išgelbėjimo iš skriaudikų rankų.

„Klausykitės VIEŠPATIES žodžio, Dovydo namai! Taip kalba VIEŠPATS: ‘Vykdykite kasdien teisingumą, gelbėkite nuskriaustąjį iš skriaudiko nagų, antraip mano pyktis suliepsnos tarsi ugnis, jis liepsnos, ir niekas jo neužgesins dėl jūsų nedorų darbų.“ (Jeremijo knyga 21, 12)

Šventasis Raštas draudžia elgtis neteisingai. Bruožai, kuriais didžiavosi, kai kurios tautos, neturi tarpti žmonių, vadinančių save krikščionimis tarpe. Pokalbių temos ir diskusijos turi dvasiškai puoselėti asmenybę ir palaikyti aukštus moralės standartus.

(Laiškas Efeziečiams) 5, 3-6 Užtat ištvirkavimas, visoks netyrumas ar godulystė tenebūna jūsų net minimi, kaip dera šventiesiems; taip pat begėdystė, kvaila šneka ar juokų krėtimas jums netinka, verčiau tebūna dėkojimas. Gerai įsidėmėkite, kad joks svetimautojas, ištvirkėlis ar goduolis, tai yra joks stabmeldys, nepaveldės Kristaus ir Dievo karalystės. Tegul niekas neapgauna jūsų tuščiais plepalais; už tokius dalykus Dievo rūstybė ištinka neklusnumo vaikus.

Ligos ir sveikata

Ligos nežiūrį į žmogaus amžių, išsilavinimą, planus, svajones ar norus. Tik tuomet, kai pakerta liga, pradedi suprasti koks didis turtas yra sveikata. Tu gali turėti beveik viską, bet be suvokimo kodėl gimei, koks gyvenimo tikslas, kodėl turi tausoti savo sveikatą ir kokiu būdu tai padaryti, viskas ką turi neteiks džiaugsmo. Be to tu žinai, kad ateis laikas, kai negalia ateis pas tave neprašyta. Į ką tuomet kreipsiesi ir kas teiks tau paguodą?

Daugelis žmonių svarsto apie Visagalio charakterį. Kokį Dievą atskleidžia Šventojo Rašto puslapiai? Vienas pašnekovas tvirtino: „Dievas siunčia ligas nedoriems. Jeigu tu susirgai, vadinasi esi baudžiamas už savo nuodėmes ir kaltes.“ Šis žmogus manė, kad ligas siunčia Dievas nedoriems žmonėms. Toks požiūris Šventajame Rašte nėra pateisinamas.

Šventajame Rašte parašyta, jog vienas iš didžiausių pranašų, Eliziejus susirgo mirtina liga. “Eliziejui susirgus mirtina liga…” (2 Karalių 13, 14). Jis mylėjo Viešpatį, tarnavo žmonėms ypatingai sunkiu Izraelio tautai laikotarpiu. Vis dėlto nepasveiko ir nuo šios ligos mirė. Izraelio karalius Dovydas, ištikimas Viešpačiui maldos žmogus, senatvėje negalėjo sušilti. “Karalius Dovydas buvo pasenęs ir amžingas, ir nors patalais apklotas, sušilti nebegalėdavo.” (1 Karalių knyga 1, 1). Patriarchas Jokūbas, kurį Dievas pavadino Izraeliu, senatvėje nebegalėjo matyti. “Izraelio akys buvo aptemusios nuo senatvės, ir jis nebegalėjo matyti.”(Pradžios knyga 48, 10). Dievo žmonės susirgdavo vienokiomis ar kitokiomis negaliomis, tačiau ligos ir negalios nebuvo jiems skirtos bausmės.

Senovės Sinajaus dykumos, bei Kanaano žemės klimatas buvo karštas ir sausas, todėl susirgęs užkrečiama liga žmogus, lengvai galėjo užkratą perduoti kitiems. Kad tai neįvyktų Dievas davė nurodymą, jog toks žmogus būtų atskirtas nuo savo stovyklos ir būtų gydomas už Izraelio stovyklos ribų.

“Visą laiką, kol bus raupsuotas, jis bus nešvarus. Būdamas nešvarus, jis turi gyventi atskirai; jo gyvenvietė turi būti už stovyklos.” (Kunigų knyga 13, 46). Mūsų dienomis klesti medicina ir naudoja tą patį karantino principą siekiant suvaldyti ligų plitimą.

Ligos ardo Dievo nustatytą tvarką. Tas, Kuris sukūrė žmogų, žino apie ką mes mąstome ir ką jaučiame. Mūsų išgyvenimai yra svarbūs Jam. Ką išgyvena žmogus susirgęs mirtina liga? Kokios mintys ateina į galvą? Susirūpinimas, baimė, neapykanta, beviltiškumas, kartėlio jausmas, tai tik dalis išgyvenimų, kuriuos jis patiria gulėdamas sunkios ligos patale. Vienintelis Viešpats geriausiai pažįsta mūsų kartėlį ir nuogąstavimus, bei trokšta, kad savo skausmais ir išgyvenimais dalintumėmės su Juo.

Jėzus, mūsų Viešpats ir Gelbėtojas, ne tik autoritetingai mokė, bet ir gydė ligonius. Iki nuopuolio žmonės neturėjo sirgti jokiomis ligomis. Kiekvienas pagal galimybę turėtume siekti kiek įmanoma gyventi sveikiau. Atsidūrus ligos patale verta atsiminti evangelisto Mato užrašytus žodžius, jog Jėzus „prisiėmė mūsų negalias, užsikrovė mūsų ligas. (Evangelija pagal Matą 8, 17). Jis supranta, kodėl didelių sunkumų prispaustas žmogus pasako: Aš nebenoriu gyventi! Viešai išliesiu savo skundą, išsakysiu savo širdies kartėlį. (Jobo knyga 10, 1). Jis žino, jog mums reikia iš Jo ateinančios vilties. Viešpats sergančiai, žūstančiai, silpnai žmonijai siūlo neįtikėtiną, protu nesuvokiamą, amžino gyvenimo Jo karalystėje, viltį. Ateis dienos ir Žemėje nebebus karų, nebebus ligų, nebebus skausmo ir kančių. “Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apreiškimų knyga 21, 4)

Sveikas gyvenimo būdas

Pasaulyje didėja žmonių domėjimasis sveiku gyvenimo būdu. Siekiama, kad žalingi įpročiai būtų pakeisti sveikatą puoselėjančiais įpročiais. Mes skaitome Šventąjį Raštą ir tikime tuo kas parašyta. Viešpats panorėjo, kad įtikėję, visiems skelbtų Biblijos mokymą. Kiekviena ausis turi išgirsti kokią viltį Viešpats duoda žmonijai. Daug praktinių pamokymų tikinčiam žmogui pateikia Raštas. Kaip mylėti? Kaip kurti tarpusavio santykius? Kokiais teisingumo principais vadovautis? Kaip sveikai gyventi? Kaip pažinti Viešpatį?

Maistas. Šventojo Rašto puslapiuose randame mokymus apie švaraus arba sveiko ir nešvaraus maisto vartojimą, higienos reikalavimų sąrašą, vyno neigiamo poveikio aprašymą, karantino idėją, teisėtos santuokos tarp asmenų apibrėžimą.

Biblija nedraudžia valgyti tam tikrų rūšių mėsą, vartoti tam tikrų rūšių žuvį ar valgyti kiaušinius. Adventistai neskelbia, kaip kai kurie neteisingai mano, sveikatos reformą per “kukurūzų” valgymą. Iki pirmųjų žmonių nuopuolio žmonijai buvo skirta valgyti vaisius ir sėklą teikiančius augalus: „Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas.” (Pradžios knyga 1, 29). Toks maistas buvo geriausias žmogui. Po nuopolio maisto racioną papildė žemės derliustriūsu maitinsies iš jos visas savo gyvenimo dienas” (Pradžios knyga 3, 17). Po tvano Viešpats leido valgyti tam tikrų gyvulių mėsą. Rašte parašyta pagal kokius požymius atskirti ar gyvulys arba žuvis leistini valgyti ar ne.

“Kiekvieną gyvulį, kuris yra skeltanagis ir atrajoja, galite valgyti.” (Kunigų knyga 11, 3). “Iš visų vandens gyvūnų galite valgyti tuos, kurie turi pelekus ir žvynus; tokius galite valgyti.” (Pakartoto Įstatymo knyga 14, 9)

Sveikatos reforma yra susijusi su maistu, kuris tinka žmogui ir kurį vartodamas žmogus gerai jaučiasi. Vieniems tinka mėsa, kiti turi jos atsisakyti, vieniems tinka vegetariškas maistas, kiti mano, kad geriausiai jiems būti veganams. Sveika mityba susieta su sveikų produktų vartojimu t. y. neužterštų cheminėmis medžiagomis, įvairiausiais hormonais, antibiotikais ar kitais nešvarumais. JAV yra uždrausta žvejoti iš tam tikrų nešvarių ežerų, nes užkrėstos žuvys patekusios į žmogaus organizmą perneša ligų sukėlėjus.

Alkoholis. Raugintas vynas, karštomis klimatinėmis sąlygomis gyvenantiems senovės žmonėms buvo naudojamas, ne tik atskiedimui, bet ir kaip antiseptikas. Nereikia stengtis Rašte ieškoti tekstų pateisinančių alkoholio vartojimą ir sakyti, jog krikščionis gali vartoti raugintą vyną. Apie alkoholio, narkotinių medžiagų neigiamą poveikį Biblija kalba nedviprasmiškai.

„Nežvilgčiok į tą raudoną vyną, kai jis švyti taurėje! Taip švelniai jis teka žemyn, bet galų gale kerta kaip gyvatė ir gelia kaip angis. Tavo akys matys keistus vaizdus ir tavo širdis kalbės kvailus niekus.“ (Patarlių knyga 23, 31-33)

Moralė. Viešpats leido kiekvienai tautai kurti savo teisingumo normas ir vadovautis savo teisingumo kriterijais. Tačiau tai nereiškia, kad jos neturi išgirsti Viešpaties žodį. Šventasis Raštas atskleidžia kas yra amoralu, netinkama ir veda į iškrypimą. Ir net jeigu visuomenė įteisina neteisybę, Viešpaties Žodis smerkia tai.“Moteris nevilkės vyriško apdaro nei vyras rengsis moteriškais drabužiais, nes, kas taip daro, kelia pasibjaurėjimą VIEŠPAČIUI, tavo Dievui.” (Pakartoto Įstatymo knyga 22, 5)

Santuoka. Biblija moko, kad pernelyg artimi giminaičiai negali sudaryti santuokos. Konkrečiai yra išvardijama tarp kokių giminaičių santuoka neleistina. “Nė vienas jūsų nesueis su artima giminaite atidengti nuogumo; aš esu VIEŠPATS.” (Kunigų knyga 18, 6). Taip pat santuoka draudžiama tarp tos pačios lyties asmenų. Tokie ryšiai vadinami ištvirkavimu ir iškrypimu (Laiškas romiečiams 1, 27). Intymūs santykiai tarp vyro ir moters jiems nesudarius santuokos vadinami paleistuvavimu.

Abejingumas. Mūsų laikmetyje daug kalbama apie stresą, depresiją, prislėgtumą. Tokie išgyvenimai apsunkina ir apkartina. Biblija moko apie neteisingų siekių, nusistatymų įtaką. Darydami nuodėmes, mes atsitoliname nuo Dievo ir vienas nuo kito. Neturėdami meilės nepalaikome kenčiančio žmogaus ir nesustipriname jo. Mūsų problema – širdies kietumas. Abejingumas artimui ir išdidumas yra bruožai, kurie griauna gerus santykius ir atneša skausmo kitiems. Judos šalyje Ezekelio dienomis gyvenę žmonės tapo kalti dėl atšiauraus nusistatymo kitų atžvilgiu. Pranašas Ezekelis prilygino Judos gyventojų padėtį su pražuvusios Sodomos gyventojų padėtimi.

“Išties tavo sesers Sodomos kaltė buvo įžūlus išdidumas! Ji ir jos dukterys buvo pertekusios duonos ir lengvai gyveno, bet neištiesė rankos vargšui ir beturčiui. Būdamos išdidžios, jos darė mano akyse bjaurius nusikaltimus, todėl ir pašalinau jas, kaip matei.” (Ezekelio knyga 16, 49-50)

Nusistatymas. Kokią įtaką asmeniui turi šie bruožai: užsispyrimas ir charakterio nelankstumas, kaltės jausmas ir savigrauža, negatyvus požiūris į save ir aplinkinius, nusivylimai ir įtarumas, pikto atminimas ir neatlaidumas, įsižeidimų ir nuoskaudų puoselėjimas, savo jausmų menka kontrolė, nestabilumas ir agresyvumas?

Morkaus 7, 21-23 Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, ištvirkavimai, vagystės, žmogžudystės, svetimavimai, godumas, suktybės, klasta, begėdystės, pavydas, šmeižtai, puikybė, neišmanymas. Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų“.

Žmogus, kuris turi viltį, turi džiugią dvasią. Viešpats nori matyti mus džiugius ir atvirus. “Linksma širdis — geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus.”(Patarlių knyga 17, 22). Dievo žodis mus moko elgtis išmintingai ir susivaldyti įvairiose situacijose. “Švelnus atsakymas nuramina pyktį, o šiurkštus žodis sukelia įniršį.” (Patarlių knyga 15, 1). Būti atjaučiančiais ir jautriais kitų kančiai “Kaip actas ant žaizdos yra žmogus, dainuojantis dainas kenčiančiai širdžiai. Kaip kandis drabužį ar kirmėlė medį, taip skausmas graužia žmogaus širdį.”(Patarlių knyga 25, 20). Tausoti savo sveikatą ir tinkamai ilsėtis.“Kai gulsiesi miego, nereikės bijoti, kai ilsėsiesi, miegas tau bus saldus.” (Patarlių knyga 3, 24).  Vartoti švarų vandenį. “Vanduo liko sveikas iki šios dienos…”(2 Karalių knyga 2, 22). Praleisti daugiau laiko dienos šviesoje. Smagi dienos šviesa…”(Mokytojo knyga 11, 7)

Kodėl mes kalbame apie Bibliją ir sveiką gyvenimo būdą? Mozė, parašė, jog mes negyvename ilgai. “Gyvename septynias dešimtis metų, o jei tvirtesni, tai gal ir visas aštuonias. Bet tų metų dauguma — tik triūsas ir vargas; jie greitai prabėga, ir mes išskubame.” (Psalmių knyga 90, 10). Mums reikia sau užduoti svarbiausią klausimą: „Kaip pasirinksime gyventi tik mums skirtą gyvenimą?“ Viešpats, žino, kad esame nepastovūs, besiblaškantys, neturintys vilties, trapūs ir mirtingi. Ji nori vieno – susigrąžinti mus pas Save, kad iš „tamsybės“ mes atsigręžtume į Jo „nuostabią šviesą“ (2 Petro laiškas 2, 4) Jis kreipiasi į visus “Neturėsi kitų dievų, tiktai Mane…” (Išėjimo knyga 20, 3). Jis žino ko mums reikia bei trokšta kiekvieną išgelbėti iš nuodėmių ir amžinosios mirties.

Kas gali paneigti, jog Biblijos mokymas daro teigiamą įtaką žmogui? Kas gali mesti iššūkį Dievo Žodžiui, nuvertinti Rašto autoritetą ir prailginti savo gyvenimo dienas?

Biblija turtinga įvairiais pamokymais sveikatos, teisingumo, santykių, dvasingumo ir kitose srityse. Sveikatos principai išdėstyti Šventajame Rašte yra labai paprasti: sveika mityba, judėjimas, grynas oras, poilsis ir miegas, savikontrolė, saulės šviesa, vanduo. Didžiausią palaimą žmogui teikia nuoširdūs ir atviri santykiai su Dievu. Teisingai subalansuotas gyvenimo būdas gali pagelbėti sveikatai ir pailginti kokybiškas gyvenimo dienas.

Dievas nori matyti žmogų sveiką. Jis sukūrė žmogų pagal Savo paveikslą ir nenori, kad žmogus sirgtų, kentėtų ir mirtų. Mes gyvename amžiuje, kuriame medicina yra stipriai pažengusi į priekį. Viešpats leido pažinti ir suprasti daugelį dalykų tyrinėtojams, taigi moksliškai pagrįsta medicina neša žmogui gerovę. Vis dėlto galutinis Biblijos tikslas yra padėti pažinti Kūrėją, Jėzaus auką, atvesti žmogų į atgailą ir laimėti žmogų amžinam gyvenimui. “Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.” (Evangelija pagal Joną 3, 16).

 

Septintosios dienos adventistų

Bažnyčios vadovas

Valius Eičinas

 

autorius

Vaiva Paldavičienė. Kiti autoriaus įrašai

pasidalink

Rašyti komentarą

Komentarai

Komentarų kol kas nėra.

tavo komentaras

galerija

Nuotraukų nėra

mes kitur

Kviečiame ir Tave prisijungti prie mūsų šiuose socialiniuose tinkluose!

prenumerata

Jau turime 40 prenumeratorius!

x

Gavėjas:

arba uždaryti langą

Jūs naudojate labai seną, lėtą ir nesaugią interneto naršyklę. Išnaudokite visas interneto galimybes — mes nuoširdžiai rekomenduojame išbandyti Firefox!