ANTROJI PASAKOJIMO APIE JOBĄ DALIS

Apsiginkluo­kite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas (Ef 6, 11).

Žmogus, bendraujantis su Dievu, dažnai pastebi, kad jo gyvenimas dabar yra blogesnis, kad jis gyveno geriau, kol nebendravo su Dievu. Jis visiškai nieko negali suprasti ir jam atrodo, kad tokios permainos priežastis – bendravimas su Dievu. Mes galime daug ko pasimokyti iš Jobo, ypač to, kad už mūsų vargus atsako šėtonas. Dievas tik leidžia jam mus kurį laiką kamuoti, kad Jis, šėtonas ir mes patys įsitikintume, ar šėtonas teisus sakydamas, esą mes ieškome Dievo egoistiniais sumetimais.

Šėtonas Dievui sako: „Tau atrodo, kad šitas žmogus Tavęs ieško? Juk jis rūpinasi tik savimi. Jis nori patekti į dangų, jam reikia išspręsti savo problemas, jis nori įgyti tą vidinę ramybę, apie kurią girdėjo kalbant kitus, jam reikia nugalėti savo nuodėmes ir atsikratyti ligų. Jis ieško Tavęs ne todėl, kad myli, o dėl to, kad gali iš Tavęs šį tą gauti.“ Lygiai taip pat šėtonas kaltino ir Jobą.

Šėtonas puola mus ir naudoja visus turimus ginklus. Prasideda pasakojimo apie Jobą antroji dalis. Tą pačią dieną jūsų automobiliui nuleidžia visas keturias padangas, jus užvaldo tiesiog fiziškai jaučiamas sielvartas. Galbūt gyvenimas tampa dar blogesnis, negu buvo anksčiau. Netikėtai jūs vėl padarote tą pačią nuodėmę, kurios manėte jau seniai atsikratęs. Kas jums atsitiko? Ar jūs sakote: „Bendravimas su Dievu niekuo nepadeda, – rytoj rytą aš ramiai miegosiu?“

Taigi rytojaus rytą jūs ramiai sau miegate. Atspėkite, kas vyks toliau? Ta diena jums bus sėkminga. Padangos nebus nuleistos, jūsų sielvartas baigsis, o vakare galėsite sakyti, jog jums labai sekėsi. Šėtonas ir jo angelai džiūgauja. Jiems visai nesvarbu, ką jūs darysite ir ko ne – svarbu tik, kad jūs negrįžtumėte prie maldos.

Kartais gali kilti mintis, jog kai tai atsitinka, šėtonui turėtų būti ­naudingiau palikti tokį žmogų ramybėje. Jis taip ir daro, kurį laiką palieka žmogų ramybėje. Jis gali nekreipti į jus dėmesio porą savaičių, bet mes – vis tik jo rankose, nes nebeieškome Dievo. Bet greitai šėtonas ir vėl sugrįžta, atnešdamas sielvartą, – šį kartą tiesiog todėl, kad jam taip patinka. O tai mus ir parklupdo.

Kur slypi pasakojimo apie Jobą prasmė? Kai Jobas visai Visatai įrodė, kad tarnauja Dievui ne egoistiniais sumetimais, o todėl, kad Jį myli ir Juo pasitiki nepaisant nepalankių aplinkybių, Dievas prisiartino prie Jo ir gausiai jį palaimino, ir privertė pasitraukti sugėdintą šėtoną.

Morisas L.Vendenas