Skleisdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas. (Evangelija pagal Joną 8, 44)
XIX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Indijos valstiją Kohapurą terorizavo nuožmi plėšikų gauja. Kolhapuro raja, arba valdytojas, nieko negalėjo padaryti. Tai buvo galingų maharajų, kurie nešiojo prabangius šilkus ir buvo apsupę save auksu ir deimantais, era. Raja buvo aptekęs turtais, taigi padidino savo asmeninę armiją. Jis pasirinko sargybinius, kurie visada supo jį ir jo nuosavybę. Tačiau ilgapirščiai vis tiek įsilauždavo į jo lobyną ir plėšikavo po visą kraštą.
Rajos žodis toje šalyje buvo įstatymas, ir kartais, pagautas įniršio, jis griausmingai šaukdavo: „Tuos šėtonus reikia sustabdyti! Pagaukite jų vadeivą, nužudykite jį, ir tučtuojau!“ Tačiau niekam nepavyko sučiupti to nežinomo niekdario. Gauja ir toliau vogė bei žudė iki pat rajos gyvos galvos. Taip buvo dėl to, kad Kolhapuro raja gyveno dvilypį gyvenimą. Dienomis jis buvo aukščiausias valdovas, raginantis laikytis įstatymo ir tvarkos. Naktimis jis pats vadovavo tai galvažudžių plėšikų gaujai. Jis plėšė savo paties šalį ir taip gausino savo turtus.
Koks tikslus melo tėvo apibūdinimas. Šėtonas yra apgavikas. Prieš tūkstančius metų dangaus rūmuose jis maloningai bei švelniai kalbėdamas apgaudinėjo angelus. Jis slėpė savo tikrąjį tikslą, dangstė savanaudiškumą, dėdamasis darąs gera. Šėtonas panaudojo tą pačią strategiją, kurią taikė ir Ievai Edene. Jis vėlgi nuslėpė savo tikruosius motyvus. Jis taiko tą pačią taktiką kartų kartoms – blogį pateikia kaip gėrį.
Tiesa apšviečia jo piktus kėslus. Dovydas meldėsi: „Tavo meilė ir Tavo tiesa visada mane tesaugo“ (Psalmynas 40, 12). Šventoji Dvasia vadinama „Tiesos Dvasia“ (Evangelija pagal Joną 16, 13). Kai nuoširdžiai tyrinėjame Dievo Žodį, Šventoji Dvasia įspaudžia jo tiesas mūsų protuose.
Vienintelis būdas apsisaugoti nuo mirtinai pavojingų šėtono apgavysčių yra būti jautriems Dvasios vedimui. Dievas ragina mus pavesti savo protus Jo Žodžiui, o savo širdis – Jo valiai bei atsiduoti Šventosios Dvasios vedimui.
Tada, ir tik tada, mes būsime saugūs.
Markas Finlis
