Straipsnio tęsinys. Pirmoji straipsnio dalis čia. Antroji straipsnio dalis čia.
Žengus šį mažą žingsnelį link Dievo pažinimo, mums lengviau suvokti Dievo Sūnaus vaidmenį. Jau skaitėme, kaip Jonas pristato Jėzų: „Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. Jame buvo gyvybė“. (Jn 1, 1–4) Tai buvo Jėzaus vardas nuo amžinybės laikų iki priėmimo žmogaus kūno. Vėliau, rašydamas padrąsinimo laišką tikintiesiems, Jonas Jėzų pavadina „Tikruoju Dievu“: „Dar mes žinome, kad Dievo Sūnus yra atėjęs ir suteikęs mums nuovokos, kad pažintume Tikrąjį. Ir mes esame Tikrajame – Jo Sūnuje Jėzuje Kristuje. Šitas yra tikrasis Dievas ir amžinasis gyvenimas“. (1Jn 5, 20) Galima nujausti, kad Jono laikais buvo krikščionių, kurie abejojo Jėzaus dieviškumu. Po tokio pareiškimo abejonėms vietos nebelieka.
Tačiau Jėzaus titulai nesibaigia Jo dieviškumu. Jau skaitėme, kad Jis pristatomas kaip viso Kūrėjas: „Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. Jame buvo gyvybė“. (Jn 1, 1–4)
Toliau randame, kad po įsikūnijimo Jis gauna kitų vardų, arba titulų. „Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome Jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos“. (Jn 1, 14) Angelo Gabrieliaus nurodymu Juozapas Jam suteikė Jėzaus vardą, kas reiškia Gelbėtojas, Atpirkėjas: „Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes Jis išgelbės Savo tautą iš nuodėmių“. (Mt 1, 22) Ten pat angelas primena senovinę pranašystę – Dievo pažadą – „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir Jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: ‚Dievas su mumis‘“. (23 eilutė) Septynis šimtus metų iki tam įvykstant Dievas buvo pranešęs Izraeliui, kad Jis nori būti su žmonėmis visuose jų išgyvenimuose – Dievas su mumis, o ne prieš mus. Tai turėtų įkvėpti mums pasitikėjimo Dievu net tada, kada ne viską galime suvokti ir paaiškinti. Toje senojoje pranašystėje vardais buvo nusakoma Jėzaus veikla Jo įsikūnijimo programoje: „Juk kūdikis mums gimė! Sūnus mums duotas! Jis bus mūsų valdovas. Jo vardas bus ‚Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis‘. Jo viešpatavimas beribis, o taika begalinė. Jis viešpataus Dovydo soste ir valdys jo karalystę, tvirtins ir palaikys ją teismu ir teisumu dabar ir per amžius“. (Iz 9, 5–6)
Jėzus į šį pasaulį atėjo ne pasižiūrėti, kaip mes kenčiame. Jis atėjo amžiams išspręsti blogio problemą ir įgyvendinti Savo teisumą. Tėvo sumanymu, Jėzus tapo vienintele mūsų išganymo ir vilties priežastimi.
Patekę blogio jėgų įtakon, žmonės ieško būdų, kaip iš to išeiti. Nepažindami Dievo planų, išdėstytų Šventajame Rašte, žmonės susikūrė savo kelius ir būdus. Net krikščionybėje žmonės nepasitenkina ar nepasitiki Jėzaus atpirkimu, tad susikuria atpirkėjų ir užtarėjų sąrašą. Ne taip kalba Biblija. Ten labai aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kas yra mūsų Atpirkėjas ir Užtarėjas. Pažvelkime į keletą tekstų. „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė Savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“. (Jn 3, 16) „Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti“. (Apd 4, 12) Taigi vėl Jėzus, ir tik Jis vienintelis.
Apaštalas Paulius teigia, kad Jėzus yra krikščionių Bažnyčios įkūrėjas ir Vadovas – Galva: „Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, tai yra Jėzus Kristus“. (1Kor 3, 11) „Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais Tame, kuris yra galva, – Kristuje“. (Ef 4, 15) „Jis yra Kūno – Bažnyčios galva“. (Kol 1, 18)
Ir dar. Laiške hebrajams Paulius teigia, kad: „Todėl Jis (Dievas) per amžius gali išgelbėti tuos, kurie per Jį (Jėzų) eina prie Dievo. Jis (Jėzus) amžinai gyvas, kad juos užtartų“. (Hbr 7, 25)
Dar atkreipkime dėmesį, kad ir šiuo metu, tai yra po to, kai Jėzus mirdamas ant kryžiaus atliko žmonijos išgelbėjimą, Jis ir dabar tarpininkauja už Savo pasekėjus, arba užtaria juos. Apaštalas Paulius teigia, kad Jis vienintelis yra tikinčiųjų Užtarėjas. „Vienas yra Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas – žmogus Kristus Jėzus, kuris atidavė Save kaip išpirką už visus, tai paliudydamas nustatytu laiku“. (1Tim 2, 5–6)
Net klausimas, kas paveldės amžinąjį gyvenimą, o kas bus atmestas, paliktas spręsti Jėzui. Tik Tas, kuris mus sukūrė, kuris mus atpirko, gali nuspręsti, kam Jis patikės amžinybę kaip patikimiems asmenims. „Ir nieko Tėvas neteisia, bet visą teismą pavedė Sūnui“. (Jn 5, 22) Tik Jėzaus paskutinis teismas patvirtins teisiesiems amžiną paveldą, o nedorėliams – sunaikinimą.
