Tai nupuolei iš dangaus, Aušrini, aušros sūnau! Kaip tave sukniubdė ant žemės, tave, kuris išguldei tautas! (Iz 14,12)
Kaip jūs manote, ar Jėzus myli velnią? Prisiminkime, kiek sielvarto padarė Jėzui velnias. Pagalvokite apie amžinąją ramybę, kurią jis pažeidė; apie skausmus, kančias, mirtį, kuri aptemdė ištisus tūkstantmečius. Susimąstykite apie tai, kaip stipriai velnias nekenčia Jėzaus. Taigi, kaip jums atrodo, ar Jėzus myli velnią?
Mes jau sakėme, kad sunkumai charakterio nepakeičia, o tik parodo tikrąjį jo turinį. Nuodėmės atsiradimas Visatoje bei laikas, kai Dievas sprendžia nuodėmės problemą, yra pati didžiausia problema, su kuria kada nors yra susidūręs Dangus. Ši krizė, kaip niekas kitas dabartyje ar ateityje, parodo mylinčiojo Dievo charakterį. Kažkuria prasme velnias taip pat atskleidžia Jėzų. Net šėtono istorijoje tikras realus didvyris yra Jėzus. Šiuo atveju Jėzus atsiskleidžia tokiu būdu, kokiu Jis kitu atveju neatsiskleistų.
2-ajame laiške korintiečiams (13, 8) sakoma, kad visos mūsų nuodėmės vienaip ar kitaip padeda atsiskleisti tiesai. Galiausiai tas, kuris padarė didžiausią nuodėmę prieš tiesą visoje Visatoje, užbaigia tuo, kad atskleidžia tiesą taip, kaip ji niekada nebūtų atskleista kitaip susiklosčius aplinkybėms.
Pirmasis karas vyko danguje. Šis karas neužklupo Dievo nelauktai. Nepaisant to, kad Dievas iš anksto žinojo, kaip Liuciferis (kuris vėliau tapo velniu ir šėtonu) atsakys į Jo meilę, jį sutvėrė, išaukštino ir elgėsi su juo pagal savąjį teisingumą bei meilę. Dievas niekada nevaržė Liuciferio teisių. Jis ir šiandien su juo elgiasi teisingai. Mes, žmonės, negalime numatyti pasekmių kaip Dievas. Jei mes iš anksto žinotume, kad kažkas taps mūsų priešu, tai su tuo žmogumi mes jau šiandien elgtumės kaip su priešu. Tačiau Dievas elgiasi ne taip. Jis davė Liuciferiui visas teises.
Mes galime matyti, kaip ši meilė reiškėsi Jėzaus gyvenime. Iš pat pradžių Jėzus žinojo, kad Judas Jį išduos, tačiau elgėsi su juo meiliai ir su pagarba, ir nedavė jokio pagrindo išdavystei. Jėzus darė viską, kad išgelbėtų Judą.
Dievui patinka tik tarnavimas iš meilės, kuris yra pagrįstas pasirinkimo laisve. Todėl Jis nesunaikino šėtono, bet davė jam galimybę įrodyti savo teisumą. Sumokėjęs didelę kainą ant kryžiaus, Dievas jau galėjo išlaisvinti Visatą nuo nuodėmės, bet kaip ir anksčiau paliko pasirinkimo laisvę savo sutvertoms būtybėms. Tai mus įkvepia pasirinkti Jį bei atsiliepti į didžiąją Jo meilę.
Morisas L.Vendenas
