[1] Po to moabitai, amonitai ir drauge su jais būrys meunų atėjo kariauti su Juozapatu.
[2] Juozapatui buvo pranešta: „Didelė kariauna ateina prieš tave iš Edomo, iš anapus jūros. Jie jau pasiekė Hacecon Tamarą, tai yra En Gedį“.
[3] Baimės apimtas Juozapatas skubėjo prašyti VIEŠPATIES pagalbos ir visam Judui paskelbė pasninką.
[4] Judas susirinko prašyti VIEŠPATIES pagalbos; ieškoti VIEŠPATIES žmonės suėjo iš kiekvieno Judo miesto.
[5] Juozapatas stovėjo Judo ir Jeruzalės bendrijoje, VIEŠPATIES Namuose, priešais naująjį kiemą.
[6] Jis tarė: „VIEŠPATIE, mūsų protėvių Dieve, argi tu nesi Dievas danguje? Argi tu nevaldai visų tautų karalysčių? Tavo rankoje galybė ir jėga. Niekas negali tau priešintis.
[7] Argi ne tu, mūsų Dieve, išvarei šio krašto gyventojus savo tautos Izraelio akivaizdoje ir atidavei jį amžinai savo bičiulio Abraomo palikuonims?
[8] Jame jie įsikūrė, jame pastatė šventyklą tavo vardui, tardami:
[9] ‘Jei nelaimė mus ištiktų – ar baudžiantis kalavijas, ar maras, ar badas, – mes rinksimės prie šių Namų ir prie tavęs, nes tavo vardas šiuose Namuose, ir šauksimės tavęs savo nelaimėje, tu išklausysi ir išgelbėsi’.
[10] Dabar Amono ir Moabo bei Seyro aukštumų žmonės, į kurių žemę neleidai veržtis Izraeliui, kai izraelitai išėjo iš Egipto žemės, bet praėjo pro juos ir jų nesunaikino,
[11] štai atsilygina mums, ateidami išvaryti mūsų iš tavo nuosavybės, kurią esi davęs mums paveldėti.
[12] Mūsų Dieve, argi tu jų nenubausi? Juk mes bejėgiai prieš šią pulti ateinančią didžiulę kariauną! Mes nežinome, ką daryti, bet mūsų akys žvelgia į tave“.
[13] Tuo tarpu visas Judas stovėjo prieš VIEŠPATĮ drauge su savo mažyliais, žmonomis ir vaikais.
[14] Tada VIEŠPATIES Dvasia sueigos viduryje nusileido ant Matanijos sūnaus Jejelio sūnaus Benajos sūnaus Zacharijo sūnaus Jahazielio, vieno levito iš Asafo sūnų.
[15] Jis tarė: „Dėmesio, visas Judai ir Jeruzalės gyventojai, ir karaliau Juozapatai! VIEŠPATS taip jums kalbėjo: ‘Nebijokite ir nedrebėkite dėl šios didžiulės kariaunos, nes šis mūšis Dievo, o ne jūsų.
[16] Rytoj išeikite prieš juos, jiems atžygiuojant Cico šlaitu. Užtiksite juos slėnio gale Jeruelio tyrų link.
[17] Ne jums kovoti šiame mūšyje! Būkite pasiruošę, laukite ir liudykite pergalę VIEŠPATIES, kuris su jumis, Judai ir Jeruzale! Nebijokite ir nedrebėkite! Išeikite prieš juos rytoj! VIEŠPATS bus su jumis!’“
[18] Tada Juozapatas parpuolė kniūbsčias ant žemės, ir visas Judas bei visi Jeruzalės gyventojai puolė kniūbsti prieš VIEŠPATĮ, pagarbindami VIEŠPATĮ.
[19] O levitai iš Kehato žmonių ir Koracho žmonių atsistoję pašlovino VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą, giedodami iš visų jėgų.
[20] Kitą rytą anksti jie pakilo ir išskubėjo į Tekojos tyrus. Jiems išeinant, Juozapatas stabtelėjo ir tarė: „Klausykitės manęs, Judai ir Jeruzalės gyventojai! Pasitikėkite VIEŠPAČIU, savo Dievu, ir būsite tvirti! Pasitikėkite jo pranašais, ir sėkmė jus lydės!“
[21] Pasitaręs su žmonėmis, jis paskyrė VIEŠPAČIUI giesmininkus, kurie šventais apdarais apsirengę turėjo eiti pirma kariuomenės, šlovindami jį giesme: „Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jo ištikimoji
[22] Vos jiems pradėjus džiugią šlovės giesmę, VIEŠPATS surengė pasalas Amono ir Moabo vyrams bei Seyro aukštumų gyventojams, atžygiavusiems prieš Judą, ir jie sumišo.
[23] Amono ir Moabo vyrai užpuolė Seyro aukštumų gyventojus ir visiškai juos sunaikino. Susidoroję su Seyro gyventojais, jie pradėjo naikinti vieni kitus.
[24] Kai Judas pasiekė vietą, iš kurios buvo matyti tyrai, ieškodami tos kariaunos, jie matė tik lavonus, gulinčius ant žemės, – nė vienas neišsigelbėjo.
[25] Juozapatas ir jo kariuomenė, atėję paimti grobio, rado daugybę galvijų, aprangos, drabužių ir brangių daiktų. Jie tiek pasiėmė, kiek galėjo panešti. Imdami grobį, jie užtruko tris dienas, nes jo buvo labai daug.
[26] Ketvirtą dieną jie surengė sueigą Berakos slėnyje ir ten pašlovino VIEŠPATĮ. Todėl ta vieta ir vadinama Berakos slėniu iki šios dienos.
[27] Po to visi Judo ir Jeruzalės žmonės su Juozapatu priekyje, švęsdami džiugią pergalę, kurią VIEŠPATS buvo suteikęs jiems prieš priešus, pasuko Jeruzalės link.
[28] Jie parėjo į Jeruzalę, į VIEŠPATIES Namus, lydimi arfų, lyrų ir trimitų.
[29] Dievo baimė apėmė visų kraštų karalystes, kai jie išgirdo, kad VIEŠPATS kovojo prieš Izraelio priešus.
[30] Juozapato karalystėje buvo ramu, nes jo Dievas davė jam taiką iš visų pusių.
6 comments
O kaip del jusiskes Elen Vait, kuri yra pas jus garbinama panasiai kaip Marija pas katalikus?.. Kazkaip nesiskaito visa ka rasote, zinant faktus tiek apie Elen Vait, tiek apie kitokius klaidziamokslius, kuriuos ptaktikuojate.
Sveikas Tomai. Ko gero kažkas tamsta neteisingai informavo. E.Vait nera garbinama Adventistų bažnyčioje, kaip kad Marija pas Katalikus, o jos raštai nėra prilyginami Biblijai. Geriausia visus šiuos “klaidžiamokslius” ir “faktus” išsiaiškinti tiesiogiai, o ne vadovautis gandais :)
JEI VIENAS ZMOGUS TURI ISIVAIDUOJAMA DRAUGA,TAI JIS BEPROTIS-JEI GRUPE ZMONIU TURI TA PATI VIENA ISIVAIZDUOJAMA DRAUGA TAI JIS YRA DIEVAS :DDD
Jo neregimosios ypatybės - jo amžinoji galybė ir dievystė - nuo pat pasaulio sukūrimo įžvelgiamos protu iš jo kūrinių…
Sveiki,
Pasidomėjus šiuo judėjimu, pamačiau, kad didžioji dalis biblijos tyrinėjimų yra iš senojo testamento. Juk Jėzus Kristus atėjęs davė žmonijai naują mokymą, kuris labai skiriasi nuo žydų senojo. Kodėl reikia skirti tiek daug dėmesio tam kas sena ir tiek mažai kas tikrai naudinga ir reikalinga?
Nerijau. Aciu uz klausima. Nesutikciau su tavo teiginiu, kad NT yra naujas mokymas labai besiskiriantis nuo ST. Toks ispudis gali susidaryti tik labai segmentuotai ziurint i Biblija. Biblija yra ikveptas Dievo Zodis. Visas jis vienodai vertingas. Tiek ST tiek NT. Maza to, vargu ar imanoma suvokti Jezaus mokyma nesigilinant ir nesuprantant Senojo Testamento. Juk pats Jezus juo remiais mokydamas. Gal but budent del tokio vyraujancio poziurio siandien tiek daug nesusipratimu tarp skaitanciu ir tyrinejanciu Biblija. Taip pat neteisingas mano nuomone yra ir ivardijimas ST kaip “zydu” mokyma. Noreciau pamatyti krikscioni, kuris butu istikimas Naujojo testamento sandorai ir priesakams nebudamas istikimas ST sandorai ir priesakams :). Tai viena istorija. Puikus pavizdys yra NT esanti Apreiskimu knyga, kurios simbolikos be ST neimanoma isaiskinti :) Si istorija vientisa, besivystanti ir turinti savo logiska seka. Vieni dalykai sios istorijos eigoje ispildo savaja paskirti ir lieka atbaigti, kiti lieka galioti iki kol Jezus sugrys antra karta, o dar kiti liks amziams. Nematyti to nereiketu. Naujasis Testamentas yra tos pacios istorijos logine tasa ir issipildymas. Taciau visuoment naudinga pazinti priesistore, nes ji paaiskina dabarti. Siulyciau maziau skirstyti i sena ir nauja, i skyrius ir pastraipas, o daugiau gilintis i sia istorija tuo pat metu geriau pazystant ir visos sios istorijos Autoriu.