II dalis
Kaip ir tie vaikai „Bangla viltyje“, mes taip pat esame našlaičiai, kuriuos Dievas išgelbėjo iš nuodėmės gyvenimo. Jis neišgelbėjo mūsų tam, kad Jo palaimas mes laikytumės tik sau. Jis išgelbėjo mus tam, kad mes pasiektume kitus. Kai kuriuos iš mūsų Jis išgelbėjo iš Egipto nuodėmių, kad padėtume išgelbėti tuos, kurie vis dar įstrigę Egipte. Kai kuriuos išgelbėjo iš Laodikėjos dvasinių tyrlaukių, kad jie išgelbėtų kitus laodikiečius. Vis dėlto pagrindinis Jo tikslas yra nuvesti mus į Pažadėtąją žemę.
Pernelyg daug krikščionių šiandien, nors ir didžiuojasi faktu, kad pasitraukė iš pasaulietiškojo Egipto, vis tiek liko įstrigę tyrlaukiuose ir niekur daugiau nenukeliavo. Jie kūrė šeimas ir bažnyčias tyrlaukiuose, atsidėjo tarnystei tyrlaukiuose, tačiau jų tikėjimas liko sausas ir bevaisis, kaip ir juos supanti bergždžių tyrų kultūra.
Bet Dievas nepašaukė mūsų iš Egipto dvasinės vergijos, kad pasistatytume palapines dvasinio vidutiniškumo tyruose. Jis nepervedė stebuklingai mūsų per Raudonąją jūrą, kad stebėtų, kaip mes linksminamės, statydami smėlio pilis dykumų žemėse. Jis ketina nuvesti mus į pienu ir medumi tekantį kraštą. Toks buvo Jo planas Izraeliui ir toks Jo planas mums šiandien. Liaukimės tuščiai dykinėję dvasiniuose Laodikėjos tyrlaukiuose, kur esame patenkinti savimi ar įsitikinę savo teisumu, kai Dievas yra pasiruošęs nusivesti mus į Kanaaną! Taip, mums reikės kilnojamų stovyklų, turėsime išeiti iš savo komforto zonų, bet jei Dievas nori mums duoti daugiau dvasiškai, tai kodėl turėtume pasitenkinti mažesniu?
Noriu užbaigti šį skyrių giesme, pasakojančia viską, ką Dievas padarė man. Išdrįsusi prašyti daugiau, aš ne tik mačiau ir jutau, kad Dievas yra geras čia ir dabar, bet Jis man leido žvilgtelėti į nuostabias Pažadėtosios žemės galimybes. Jis gali padaryti tą patį ir jums.
Anksčiau tai buvo palaima, dabar tai Viešpats.
Anksčiau tai buvo jausmas, dabar tai Jo Žodis.
Anksčiau norėjau Jo dovanų, dabar – jų Davėjo.
Anksčiau ieškojau išgijimo, dabar tik Jo paties.
Anksčiau buvo skausmingi mėginimai, dabar visiškas pasitikėjimas.
Anksčiau pusiau išgelbėjimas, dabar visa, kas svarbiausia.
Anksčiau įsikibusi laikiausi, dabar Jis laiko mane.
Anksčiau nuolat plūduriavau, dabar mano inkaras nuleistas.
Anksčiau planuodavau, dabar patikliai meldžiuos.
Anksčiau rūpinausi ir nerimavau, dabar viskuo rūpinasi Jis.
Anksčiau buvo tai, ko noriu aš, dabar – ką sako Jėzus.
Anksčiau be paliovos prašydavau, dabar nepaliaujamai šlovinu Jį.
Anksčiau tai buvo mano darbas, nuo šiol tik Jo.
Anksčiau bandžiau naudotis Juo, dabar Jis naudoja mane.
Anksčiau norėjau galios, dabar – paties Galingojo.
Anksčiau aš dirbau dėl savęs, dabar vien dėl Jo…
Melody Mason
