Visi, kuriuos Man duoda Tėvas, ateis pas Mane, ir ateinančio pas Mane Aš neatstumsiu. (Evangelija pagal Joną 6, 37)
Barselonos televizijos stotys transliavo laidas, kuriose bedarbiai individai galėjo pristatyti savo kvalifikaciją ir galbūt gauti darbą. Vienas žmogus, vardu Bernardinas, išties sujaudino žiūrovus savo patirtų sunkumų ir alkio istorija. Atsiliepė daugybė žmonių su įvairiausiais darbo pasiūlymais, kai kurie siūlėsi net paaukoti pinigų. Bernardinas pasistengė tuos pinigus susirinkti.
Tačiau išeinantį iš studijos šį žmogų pasitiko policija. Jie atpažino Bernardiną kaip garsų įsilaužėlį, vardu El Nino, kuris buvo ieškomas dėl to, kad pavogė tūkstančius dolerių kainuojantį papuošalą.
Bernardino istoriją gali papasakoti daugelis Dievo ieškančių žmonių. Jie, žinoma, geidžia Dievo pagalbos, tačiau kartu bijo išeiti į viešumą. Giliai širdy glūdintis kaltės jausmas trukdo jiems artintis prie Dievo. Jie žiūri į Dievą kaip į policininką, kuris tik ir laukia, kaip juos areštuoti. Jie įsivaizduoja Dievą teisėju, pasirengusiu juos nuteisti. Jie nori pirmiau „apsivalyti“ ir tik paskui ateiti pas Dievą. Prie Jo prisiartinti neleidžia jų nuodėmingumas.
Elenos Vait knygoje „Kelias pas Kristų“, 30–31 puslapiuose, pasakyta: „Jei jūs matote savo nuodėmingumą, nelaukite, kol pasidarysite geresni. Kiek daug žmonių laiko save nevertais ateiti pas Kristų. Nejaugi jūs manote, kad galite pasitaisyti savo pačių pastangomis? […] Nelaukite stipresnių argumentų, geresnių galimybių ar didesnio pamaldumo. Mes nieko negalime padaryti savo pačių jėgomis. Mes turime ateiti pas Kristų tokie, kokie esame.“
Kristaus glėbys atviras priimti kaltą žmogų. Jei nebūtume nusidėjėliai, mums nereikėtų Jėzaus. Jis padeda išsižadėti išdidumo, arogancijos ir nuosavo teisumo. Jis su meile užtikrina mus žodžiais: „Ateinančio pas Mane Aš neatstumsiu“ (Evangelija pagal Joną 6, 37).
Jis kviečia mus ateiti su savo kaltės prislėgtais gyvenimais, nerimu bei būgštavimais, rūpesčiais ir stresais, nesėkmėmis ir silpnybėmis – ateiti su sunkia nuodėmių našta ir padėti ją Jam po kojomis. Jis apkabins mus Savo meilės rankomis ir vėl nukreips į teisingą kelią.
Markas Finlis