ATIDUOTI – REIŠKIA GYVENTI

Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose (Mt 5, 15).

Kiek daug laiko ir jėgų savo gyvenime išeikvojame tam, kad užsitikrintume saugumą „juodai“ dienai. Suplanuojame, kaip su­sitaupyti pinigų, kaip apsisaugoti nuo netekties, tačiau visos mūsų pastangos būna bergždžios. Žmogus, mėginantis išsaugoti savo gyvybę, ją praranda, bet tas, kuris ją paaukoja – atranda.

Pranašystės Dvasia sako, jog didžiąją teismo dieną žmonės, kurie nesidarbavo Kristui, bet buvo užvaldyti egoistinių minčių bei rūpesčių ir niekino kitų poreikius, visos žemės Teisėjo bus įvertinti kaip darę pikta. Jie gaus tokį patį atpildą, kaip ir nedorėliai (Su meile iš Dangaus, 596p.). Mes, žinoma, girdėjome, kad duo­ti – reiškia gyventi, o neduoti – reiškia mirti. Būtina duoti, kad gautume, nes žmogus, kuris liaujasi davęs, nieko nebegauna. Net sugebėjimas gauti pagrįstas atidavimu. Štai dėl ko dauguma krikščionių bei dauguma bažnyčių niekada neauga. Vienintelis būdas, kuriuo Dievas gali mus išgelbėti, – paskatinti mus bend­radarbiavimui su Juo. Mūsų pastangos nešti gėrį kitiems sugrįš palaima mums patiems. Kviesdamas mus dalyvauti išgelbėjimo plane, Dievas turi kaip tik tokį tikslą (Kelias pas Kristų, 79 p.).

Didžiausia ir prasmingiausia tiek visos Bažnyčios, tiek pavie­nių krikščionių pareiga yra atsiliepti į Dievo kvietimą tarnauti žmo­nėms bei juos traukti prie Dievo. Skelbimas nėra vienintelis būdas tarnauti Dievui, kai einame ir beldžiamės į namų duris mėgindami per penkias ar dešimt minučių įtikinti tiesa žmones, kurie visai nejaučia poreikio Kristui, ir vėl skriejame prie kito namo. Kad skel­bimas tikrai išliktų prasmingas ir reikšmingas, jis turi reikštis visu mūsų gyvenimo būdu.

Neįmanoma liudyti, jei jūs visai neturite ką pasakyti. Asmeninis ryšys su Kristumi turėtų būti pagrindas skelbiant tiesą kitiems. Ta­čiau lygiai taip pat neįmanoma būti liudytoju ir visiškai nieko ne­kalbėti. Žvakė nešvies, jei nebus uždegta, bet jeigu ją uždegėte ir kuo nors uždengėte, tai tos šviesos nesimatys, be to, ji greit už­ges. Tik dalydamiesi savo šviesa su kitais, mes pajėgūs augti dvasiškai.

Morisas L.Vendenas