Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus. (Laiškas efeziečiams 4, 32)
Džekė sėdėjo viename kambario gale, tarybos nariai – kitame. Tarp jų atsivėrusi praraja atrodė kone neįveikiama.
Džekė buvo užaugusi savo gimtojo miesto bažnyčioje, tačiau ryšiai su ja nutrūko po to, kai ji paliko savo pirmąjį vyrą ir ištekėjo už kito. Dabar, po 20 metų, ji norėjo persikrikštyti. Ji atgailaudama raudojo ir prašė atleidimo.
Stojo tyla. Taryba gerai žinojo jos situaciją ir kiek skausmo tai suteikė bendruomenei. Kaip nutiesti tiltą per bedugnę?
Supratau, jog reikia kažką pasakyti. Kalbėjau maloniai, bet tiesiai. „Ji pakankamai prisikentėjo. Nebe sukelkime jai daugiau skausmo. Paulius patarė jums būti vieni kitiems maloniems, gailestingiems, atlaidiems, „kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus“ (Laiškas efeziečiams 4,32). Jei Dievas, būdamas tobulas, mus priima ir mums atleidžia, mes galime atleisti Džekei.“Virpančiomis lūpomis ir lūžinėjančiu balsu ji ištarė: „Žinau, kad negerai pasielgiau. Ilgus metus jaučiausi kalta. Kartais toji kaltė mane kone varė iš proto. Prašau, priimkite mane“.
Aš pastebėjau vieno vyresniojo akyse ašaras. Paskui pamačiau, jog verkia jau daugelis bažnyčios tarybos narių. Netrukus visi vienbalsiai, choru atsakė:
„Žinoma… Žinoma, mes tave priimsim“. Šilumos, meilės ir priėmimo atmosfera užpildė kambarį. Tarybos nariai patikino Džekę, kad ją myli. Kai kurie ją apkabino. Kiti šiltos krikščioniškos draugystės ženklan paspaudė jai ranką. Aš stovėjau atokiau ir dar kartą pripažinau, jog mūsų bažnyčia dar niekada neatrodė tokia tikra bažnyčia, kaip šią akimirką. Čia veikė Dievo meilė.
Čia, Dievo šeimoje, apsireiškė Golgota.
Merdėdamas ant kryžiaus Jėzus meldėsi: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“ (Evangelija pagal Luką 23, 34). Atleidimas yra gailestingumo gestas atžvilgiu tų, kurie padarė jums ką nors bloga. Jis atleidžia kitus nuo mūsų pasmerkimo, nes Kristus atleido mus nuo savojo. Jis padeda traktuoti kitus taip, kaip jie nėra verti, nes Kristus žiūri į mus taip, kaip mes nesame verti. Krikščionybės esmė yra atleisti, kaip Kristus atleidžia, priimti, kaip Kristus priima, ir mylėti, kaip Kristus myli.
Markas Finlis
