Nes Tu visa sutvėrei, Tavo valia visa yra ir buvo sutverta. (Apreiškimas Jonui 4, 11)
Aleksas Halis (Alex Haley) daugiau kaip dešimt metų trijuose žemynuose ieškojo savo šaknų. Iš žodinių pasakojimų, gyventojų surašymų bei šeimos testamentų jis po gabalėlį sudėliojo savo šimtametę giminės istoriją.
Po kurio laiko jis sužinojo, kad 1767 metais vienas jo protėvis, gyvenęs prie Gambijos upės, Afrikoje, buvo pagrobtas, vergus gabenančiu britų laivu nuplukdytas į Anapolį, Merilendą, ir 1768 metais parduotas Džonui Valeriui (John Waller) iš Richmondo, Virdžinijos. Alekso Halio savo kilmės ieškojimo istorija paskatino milijonus kitų žmonių labiau pasigilinti į savo identitetą. Genealogijos studijos itin išpopuliarėjo.
Kas buvo mano protėviai? Kas buvo jūsų protėviai? Halio šaknys siekė dar giliau nei siekė jo tyrimai. Per Jėzų velionis misteris Halis buvo ne šiaip vergo palikuonis – jis buvo Dievo sūnus.
Mūsų identitetas savo šaknimis siekia gyvybės pradžią. Apreiškimas atskleidžia stulbinančią dangišką sceną. Dangiškos būtybės šlovina visatos sosto menėje sėdintį Dievą. Jų šlovinimo giesmė skardi per dangų: „Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galybę, nes Tu visa sutvėrei – Tavo valia visa yra ir buvo sutverta“ (Apreiškimas Jonui 4, 11).
Mes nesame kažkoks genetinis atsitiktinumas. Mes nesame gamtos išdaiga. Mes – Dievo vaikai, sukurti mylinčio Kūrėjo. „Juk mes Jame gyvename, judame ir esame“ (Apaštalų darbai 17, 28).
Gyvenimas yra Dievo dovana. Kiekvienas kvėpsnis, kiekvienas širdies dūžis, kiekviena gyvenimo sekundė teka iš mūsų maloningojo Tėvo širdies. Ne mes patys save sukūrėme. Ne mes patys pašaukėme save į egzistenciją. Mes egzistuojame Dievo valia – To, kuris turi mūsų gyvenimui planą.
Šiandien galime šlovinti Jį už gyvenimo dovaną. Galime šlovinti Jį kaip mus mylintį Kūrėją ir maloningąjį Tėvą. Mes nesame benamiai našlaičiai ar supančioti vergai. Mes – Dievo vaikai, ir niekas šiame pasaulyje negali to iš mūsų atimti.
Markas Finlis
