AUGIMAS PASIŠVENTIME

Todėl aukite malone ir mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu (2 Pt 3, 18).

Pirmasis Šventosios Dvasios tarnystės etapas šiame pasaulyje yra įtikinimas nusidėjėlio dėl jo nuodėmės, antrasis – nusidėjėlio atvertimas, trečiasis – krikščionies apvalymas ir ketvirtasis – jėgų suteikimas tarnavimui.

Dvasios atliekamo apvalymo metu krikščionies gyvenime vystosi ir reiškiasi Dvasios vaisiai. Dvasios dovanos mūsų gyvenimo nepa­keičia. Jų paskirtis – padaryti mus tinkamus Dievo tarnystei. Prieš gaunant jėgos tarnystei, mūsų gyvenimas turi būti apvalytas.

Po atsivertimo, žmogus visiškai pasišvenčia ir tampa priklau­somu nuo Kristaus. Jei po atsivertimo jis visą laiką pasiliktų tokioje būsenoje, jis niekada nepultų, kadangi mes nepuolame tol, kol pasi­kliaujame Dievo jėga. Tuomet velnias negali mūsų užvaldyti. Tačiau augantys krikščionys su skausmu turi pripažinti, kad vis dėlto jie puola ir būna nugalėti. Taip atsitinka todėl, kad mes tampame nepriklau­somais nuo Dievo jėgos. Kartais mes pasikliaujame Dievu, o kartais vėl sugrįžtame prie mūsų seno įpročio – pasitikėjimo savimi.

Krikščioniškojo kelio pradžioje, kai žmogus patiria gimimą iš naujo, jis būna toks, kokį Viešpats norėtų jį matyti. Krikščioniui augant, jis mokosi vis labiau pasikliauti dieviškąja jėga. Mes galime būti tobuli naujame dvasiniame gimime ir, jeigu augame, šiame augime taip pat galime būti tobuli. Kai išmoksime nuolat pasitikėti Dievo jėga ir nie­kada nepasitikėti savimi, mes būsime brandūs krikščionys. Šventoji Dvasia pradeda apvalymą atsivertimo momentu ir atsi­vertusį žmogų veda į vis pastovesnio pasišventimo Dievui būseną. Savęs pašventimas gali būti tik visiškas. Mes negalime iš dalies priklausyti nuo Dievo ir iš dalies nuo savęs. Dalinę arba nevisišką pasišventimo būseną įsivaizduo­jame kaip dalinį pasitikėjimą Dievu ir dalinį pasitikėjimą savimi. Dva­sinis augimas yra mūsų priklausomybės nuo Dievo jėgos augimas. Žmogus negali pats valdyti savo augimo, nes „žmogus nepajėgus pats išsilaisvinti iš savojo ‘aš‘. Mes tik galime leisti Kristui atlikti šį darbą“ (Paslėpti lobiai, 134 p.). Kristus šį darbą atlieka Šventosios Dva­sios jėga, jei tik mes palaikome kasdienius santykius su Juo.

Morisas L.Vendenas