Aš juose ir Tu Manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog Tu esi Mane siuntęs, ir juos myli taip, kaip Mane mylėjai (Jn 17, 23).
Viena nuostabiausių išgelbėjimo per tikėjimą tiesų yra ta, kad Jėzus atėjo ne tik mirti už mus, bet ir parodyti, kaip reikia gyventi priklausant nuo jėgos, kuri nusileidžia iš aukštybės ir nėra žmogiškųjų pastangų rezultatas. Evangelijoje pagal Joną yra užrašyti Jėzaus žodžiai: Nuo Manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti (Jn 15, 5).
Iš pirmojo žvilgsnio atrodo paradoksalu, kad Jėzus, turėjęs jėgą, kuria galėjo pasinaudoti, nuolat priklausė nuo išorinės galios ir niekada nenaudojo savo vidinės jėgos. O mes, neturintys vidinės jėgos, kurią panaudojus būtų galima įgyti teisumą arba paklusnumą, vis dėlto stengiamės ja naudotis, nors iš tiesų jos nė neturime! Jėzus buvo Dievas, bet gyveno kaip žmogus ir visiškai priklausė nuo Tėvo. O mes, būdami žmonės, stengiamės gyventi kaip Dievas. Juk tai paprasčiausiai neįmanoma. Tai ir yra svarbiausia priežastis, dėl kurios paklusnumas reiškiasi tik per tikėjimą.
Jėzus ne tik įrodė, kad Įstatymui paklusti galima, bet ir kiekvienam iš mūsų suteikė galimybę būti priklausomam nuo Dievo, kaip ir Jis pats, ir tokiu būdu to Įstatymo laikytis. Jėzus nebuvo pranašesnis už mus (Su meile iš Dangaus, 12-as skyrius). Tačiau net ir mintyse Jėzus nesileido sugundomas. Tai galime padaryti ir mes (ten pat). Mes galime paklusti lygiai taip pat, kaip pakluso Jėzus (ten pat, 31-as skyrius). Kaskart galime nugalėti, kaip ir Jėzus nugalėdavo (Kristaus Kalno pamokslas). Kiekvienas Adomo vaikas gali tobulai paklusti Dievo Įstatymui, jei jis pasikliaus Dievo malonės galia (ten pat). Esančio mumyse Jėzaus gyvenimas veiks taip, kaip veikė Jame pačiame (ten pat). Šėtonas tvirtino, kad žmogus negali paklusti Dievo įsakymams. Žinoma, pasikliaudami tik savo jėgomis, mes iš tikro negalime jiems paklusti. Bet gyvendamas žemėje, Kristus savo tobulu paklusnumu įrodė, kad jei mumyse yra Dievas, mes galime paklusti kiekvienam Dievo įsakymui (Paslėpti lobiai).
Paklusnumas yra įmanomas, jis būtinas ir labai svarbus. Jei priklausysime nuo Jėzaus, kaip ir Jis priklausė nuo savo Tėvo, tai Jis bus mumyse, ir paklusnumas atsiras savaime, jis bus natūralus. „Kristaus galios ir Jo vadovavimo dėka, žmonės gali gyventi taip, kaip Kristus gyveno žemėje. Kovodami su šėtonu jie gali gauti pagalbą, kurią gavo ir Kristus. Jie gali ne tik nugalėti, jie gali pasiekti daug daugiau“ (Testimonies (Liudijimai), vol. 9).
Morisas L.Vendenas
